Show simple item record

dc.contributor.authorGudžinskienė, Vida
dc.date.accessioned2020-11-25T11:46:58Z
dc.date.available2020-11-25T11:46:58Z
dc.date.issued2013
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/16901
dc.description.abstractOne of the key objectives of the Lithuanian education system is to help the individuals and society to respond to the current major challenges and to facilitate the use of multiple opportunities. Pursuant to the provisions of the National Education Strategy for 2003-2012 and with a view to ensuring effective development of the education system, schools are opened to the labour market, including the development of social and cultural functions and implementation of the career education system. The elaborated and approved strategic documents - European Council Resolution on Life-Long Guidance (2007), The National Lisbon Strategy Implementation Programme (2005) and Vocational Guidance Strategy and Plan (2003) – stipulate that career design services (including career education services) would be developed so as to contribute to the development of social competences and life-long learning integrated into the training and studies programmes. Educational institutions are implementing the programmes for the development of everyday life skills.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccessen
dc.titleJaunimo socialinės sveikatos ugdymasen
dc.typeBooken
dc.description.abstract-ltMonografijos „Jaunimo socialinės sveikatos ugdymas“ tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti jaunimo socialinių įgūdžių, kaip socialinės sveikatos prielaidos, reikšmę. Monografijoje pateikiama jaunimo ir socialinių įgūdžių apibrėžtis, aptariamas jaunimo socialinių įgūdžių ugdymas(is) ir ugdymosi sąlygos. Pabrėžiama šeimos kaip socialinių įgūdžių modeliuotojos reikšmė, pažymima, kad tėvų ir nepilnamečių tarpusavio santykiai yra viena svarbiausių socialinių įgūdžių įgijimo prielaidų. Remiantis kitų mokslininkų darbais pagrindžiama, kad neigiama šeimos aplinka gali būti nusikalstamumo prielaida. Mokykla monografijoje nagrinėjama kaip antras nepilnamečio socializacijos agentas. Apžvelgiamas neigiamas mokyklos ir bendraamžių neformalių grupių poveikis socialiniams įgūdžiams ugdytis, neužimtumas kaip asocialaus elgesio ir kriminogeninės rizikos veiksnys. Pabrėžiama, kad asocialus vaikų elgesys yra socialinės atskirties pasekmė, aptariama sveikatos ir socialinės sveikatos samprata, sveikatą ir socialinę jaunimo sveikatą lemiantys veiksniai. Penktame leidinio skyriuje pateikiami tyrimo „Nepilnamečių, atliekančių bausmę pataisos namuose, socialinių įgūdžių tyrimas“ rezultatai. Monografijai būdingas tarpdalykinis požiūris: siejamos edukologijos, socialinio darbo, psichologijos, teisės ir kitų mokslų žinios. Knyga naudinga šių sričių studentams, mokslininkams, politikams, praktikams.en
dc.editorial.boardNetaikomaen
dc.identifier.aleph3133694en
dc.subject.facultyŽmogaus ir visuomenės studijų fakultetasen
dc.subject.keywordSocialinė kompetencijaen
dc.subject.keywordĮgūdžiaien
dc.subject.keywordJaunimo nusikalstamumasen
dc.subject.publicationtypeK1aen
dc.subject.sciencedirection07S - Edukologijaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record