Show simple item record

dc.contributor.authorGuogis, Arvydas
dc.contributor.authorRakšnys, Adomas Vincas
dc.date.accessioned2019-12-10T14:03:20Z
dc.date.available2019-12-10T14:03:20Z
dc.identifier.issn2029-9370
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/16050
dc.description.abstractIt is pointed in the article that a significant and relevant direction of new social sciences in the body of the problems of research into welfare states (in general) and in Central and Eastern European countries in particular, could be the investigation of the problem of compatibility and coherence between welfare state models and public administration models, to be more precise, examining if this relation is accidental or not. This problem of coherence between welfare state and public administration models has to be investigated empirically in subsequent research, as the author raises this problem firstly in this article theoretically.en
dc.language.isoenen
dc.publisherKlaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2019en
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccessen
dc.titleThe Problem of Establishing Welfare State Models, Their Values and Coherence with the Public Administration Modelsen
dc.title.alternativeGerovės valstybės modelių, jų vertybių ir suderinamumo su viešojo administravimo modeliais problemaen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltGerovės valstybių modelių kūrimo problema egzistuoja jau ne vieną dešimtį metų. Ypatingas vaidmuo, siekiant socialinės kokybės, kai kuriamos gerovės valstybės, tenka vertybių puoselėjimo klausimui. Autoriai straipsnyje šiuo aspektu kelia originalią gerovės valstybės ir viešojo administravimo modelių atitikimo bei jų suderinamumo problemą tiek Vakaruose, tiek ir Centrinės bei Rytų Europos šalyse. Jų teigimu, liberalus marginalinis gerovės valstybės modelis anglosaksiškose šalyse generuoja naująją viešąją vadybą ir atvirkščiai, o korporatyvus-konservatyvus gerovės valstybės modelis labiau atitinka hierarchinį viešojo administravimo modelį kontinentinės Vakarų Europos valstybėse. Tam tikri naujojo viešojo valdymo bruožai atskleidžia labiau universalų perskirstomąjį socialdemokratinį modelį kūrusiose Šiaurės Europos šalyse. Kyla klausimas dėl Pietų, Centrinės ir Rytų Europos gerovės valstybės modelių, kuriems, be „bismarkinių“ korporatyvaus modelio savybių, būdingi ir klientelistiniai atitikimo hierarchiniam viešojo administravimo modeliui elementai, nes pastaruoju metu jie „dreifavo“ liberalaus marginalinio modelio link. Dėl klientelistinių bruožų (nepotizmo, korupcijos, protekcionizmo, mažo nevyriausybinių ir politinių organizacijų aktyvumo) šioms valstybėms aktualus naujojo viešojo valdymo elementų formulavimas ir jų įgyvendinimas. Bet kuriuo atveju gerovės valstybės modelių ir jų atitikimo bei suderinamumo problema yra aktuali teorinė ir praktinė problema tiek Vakaruose, tiek Centrinės bei Rytų Europos šalyse.en
dc.doi10.15181/rfds.v29i3.1995en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.alephelaba:45383497en
dc.publication.sourceRegional Formation and Development Studies. ISSN 2351-6542, 2019, Vol. 3, No. 29en
dc.subject.facultyViešojo valdymo fakultetasen
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordWelfare state modelsen
dc.subject.keywordPublic administration modelsen
dc.subject.keywordNew Public Governanceen
dc.subject.keywordGerovės valstybės modeliaien
dc.subject.keywordViešojo administravimo modeliaien
dc.subject.keywordNaujasis viešasis valdymasen
dc.subject.publicationtypeS4en
dc.subject.sciencedirection03S - Vadybaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record