Show simple item record

dc.contributor.authorPenkauskienė, Daiva
dc.date.accessioned2019-11-21T13:30:44Z
dc.date.available2019-11-21T13:30:44Z
dc.identifier.issn2029-2775
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/16011
dc.description.abstractPhenomenological research is one of the most prominent qualitative research strategies. It is quite different research approach in terms of scientific rigorousness. Being part of qualitative research, phenomenological research holds same attributes of rigorousness as all scientific research – objectivity, validity generalizability. Just those attributes manifest differently in a different types of research. One attribute – reflexivity of a researcher is a prominent feature of phenomenological research, that speaks for scientific rigorousness with a same strength as the rest attributes. The author of this paper argues that reflexivity of a researcher is one of major and strongest scientific attributes of a scientific rigor. Arguments come from reflective lifeworld research philosophy and methodology as well as original research illustrations from Lithuania and the Netherlands.en
dc.language.isoenen
dc.publisherVilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019en
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccessen
dc.titleReflexivity and Scientific Rigorousness: Testimony from Reflective Lifeworld Studiesen
dc.title.alternativeReflektyvumas ir mokslinis griežtumas: reflektyvaus fenomenologinio tyrimo liudijimaien
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltFenomenologinis tyrimas – viena iškiliausių kokybinių tyrimų strategija, turinti ganėtinai skirtingą požiūrį į mokslinį griežtumą. Žinoma, fenomenologija, kaip ir kiti kokybiniai tyrimai pripažįsta bei laikosi įprastų mokslinio griežtumo reikalavimų – objektyvumo, validumo ir generalizavimo. Esmė yra ta, kad šių požymių raiška yra kiek kitokia. Minėti bruožai reiškiasi savitomis formomis, būdais bei yra atpažįstami iš fenomenologijai būdingų požymių. Vienas iš tokių požymių – reflektyvumas. Jis yra toks pats stiprus ir reikšmingas mokslinio griežtumo bruožas kaip ir įprasti. Reflektyvumas fenomenologiniame tyrime reiškiasi viso proceso metu – nuo tyrimo strategijos pasirinkimo, tyrimo instrumento konstravimo iki pat pabaigos. Jis reiškiasi tyrėjo atvirumu, jautrumu tyrinėjamo objekto atžvilgiu, savo paties, kaip tyrėjo, nuostatų, požiūrių bei veiksmų kritine refleksija ir savirefleksija. Šio straipsnio autorė pateikia konkrečių argumentų, paremtų filosofine, metodologine literatūra bei praktiniais pavyzdžiais, apie reflektyvumo sąsajas su moksliniu griežtumu taikant Reflektyvaus fenomenologinio tyrimo strategiją. Atvirumas, išankstinių nuostatų, žinojimo bei skubotų išvadų pažabojimas, refleksija ir savirefleksija – tai pagrindiniai šios tyrimo strategijos bruožai, liudijantys apie tyrimo mokslinį stiprumą. Šie bruožai turi stiprų ontologinį bei epistemologinį pamatą, pagrįstą E. Husserlio, M. Merleau-Ponty, H. G. Gadamerio ir kt. fenomenologinės filosofijos klasikų darbais. Metodologinis pagrindimas – švedų mokslininkės prof. K. Dahlberg, šios tyrimo strategijos autorės. Praktinės iliustracijos – Nyderlandų mokslininkės van Wijngaarden ir šio straipsnio autorės refleksijos apie tyrimo objekto, strategijos, tikslinių grupių pasirinkimą, tyrimo eigą ir rezultatus.en
dc.doi10.13165/SD-19-17-2-02en
dc.editorial.boardYraen
dc.publication.sourceSocialinis darbas. ISSN 1648-4789. 2019, Nr. 17(2)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordScientific rigoren
dc.subject.keywordReflexivityen
dc.subject.keywordPhenomenologyen
dc.subject.keywordReflective lifeworld researchen
dc.subject.publicationtypeS4en
dc.subject.sciencedirection07S - Edukologijaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record