Show simple item record

dc.contributor.authorPranka, Darius
dc.date.accessioned2019-10-28T07:57:50Z
dc.date.available2019-10-28T07:57:50Z
dc.identifier.isbn9789955194644
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/15968
dc.description.abstractResearch problem. From the historical perspective, criminal law emerged considerably later than civil law. For example, the majority of current ‘pure’ crimes such as theft, robbery were considered to be civil torts in the Roman law343. Later, the scope of criminal law expanded accepting in its jurisdiction more and more acts previously considered to be civil torts. Recently, the circle of crimes expanded to such an extent that the line between criminal and civil liability became an increasingly topical and complicated question in criminal law theory and case-law. Firstly, in the doctoral dissertation, with reference to the purpose of criminal law, the features of a crime (focusing on dangerousness) and the last resort (ultima ratio) principle, the author develops a theoretical conception meant to help solve problems concerned with marking the line between crime and tort. Later, while analyzing caselaw, fundamental problems in the assessment of particular types of crimes in the view of criminal and civil liability are crystallised and criteria that correspond to the developed conception and enable distinguishing the kinds of offences committed are presented.en
dc.language.isolten
dc.publisherVilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012en
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccessen
dc.titleNusikalstamos veikos ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo koncepcija Lietuvos baudžiamojoje teisėjeen
dc.title.alternativeThe Conception of Marking the Line between Crime and Tort in the Criminal Law of Lithuaniaen
dc.typeThesisen
dc.description.abstract-ltTiriamoji problema. Žvelgiant istoriškai, baudžiamoji teisė atsirado žymiai vėliau nei civilinė teisė. Pavyzdžiui, dauguma dabartinių „grynų“ nusikaltimų, kaip vagystė, plėšimas, romėnų teisėje buvo laikomi civilinės teisės deliktais333. Vėliau baudžiamosios teisės apimtis plėtėsi, savo jurisdikcijon priimdama vis daugiau anksčiau civiliniais deliktais laikytų veikų. Pastaruoju metu nusikalstamų veikų ratas taip išsiplėtė, kad baudžiamosios ir civilinės atsakomybės takoskyra tampa vis aktualesniu ir sudėtingesniu klausimu baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje. Pirmiausia darbe, remiantis baudžiamųjų įstatymų paskirtimi, nusikalstamos veikos požymiais (didesnį dėmesį skiriant pavojingumui) bei baudžiamosios teisės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) principu, sukuriama teorinė koncepcija, padėsianti spręsti nusikalstamų veikų ir civilinės teisės pažeidimų atribojimo problemas. Po to, analizuojant aktualią teismų praktiką, kristalizuojamos esminės problemos, su kuriomis susiduriama vertinant atskiras nusikalstamų veikų rūšis baudžiamosios ir civilinės atsakomybių aspektu, pateikiami kriterijai, atitinkantys sukurtą koncepciją, kuriais remiantis galima atskirti, kokios rūšies teisės pažeidimas buvo padarytas.en
dc.editorial.boardNetaikomaen
dc.identifier.alephelaba:1976328en
dc.subject.facultyMykolo Romerio teisės mokyklaen
dc.subject.keywordUltima ratioen
dc.subject.keywordPavojingumasen
dc.subject.keywordCivilinės teisės pažeidimasen
dc.subject.keywordUltima ratioen
dc.subject.keywordFrauden
dc.subject.keywordThe degree of dangerousness of the offenceen
dc.subject.publicationtypeR1en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail
Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record