dc.contributor.author | Pranka, Darius | |
dc.date.accessioned | 2019-10-28T07:57:50Z | |
dc.date.available | 2019-10-28T07:57:50Z | |
dc.identifier.isbn | 9789955194644 | |
dc.identifier.uri | https://repository.mruni.eu/handle/007/15968 | |
dc.description.abstract | Research problem. From the historical perspective, criminal law emerged
considerably later than civil law. For example, the majority of current ‘pure’ crimes such
as theft, robbery were considered to be civil torts in the Roman law343. Later, the scope
of criminal law expanded accepting in its jurisdiction more and more acts previously
considered to be civil torts. Recently, the circle of crimes expanded to such an extent
that the line between criminal and civil liability became an increasingly topical and
complicated question in criminal law theory and case-law.
Firstly, in the doctoral dissertation, with reference to the purpose of criminal law,
the features of a crime (focusing on dangerousness) and the last resort (ultima ratio)
principle, the author develops a theoretical conception meant to help solve problems
concerned with marking the line between crime and tort. Later, while analyzing caselaw,
fundamental problems in the assessment of particular types of crimes in the view of
criminal and civil liability are crystallised and criteria that correspond to the developed
conception and enable distinguishing the kinds of offences committed are presented. | en |
dc.language.iso | lt | en |
dc.publisher | Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012 | en |
dc.rights | info:eu-repo/semantics/openAccess | en |
dc.title | Nusikalstamos veikos ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo koncepcija Lietuvos baudžiamojoje teisėje | en |
dc.title.alternative | The Conception of Marking the Line between Crime and Tort in the Criminal Law of Lithuania | en |
dc.type | Thesis | en |
dc.description.abstract-lt | Tiriamoji problema. Žvelgiant istoriškai, baudžiamoji teisė atsirado žymiai vėliau
nei civilinė teisė. Pavyzdžiui, dauguma dabartinių „grynų“ nusikaltimų, kaip vagystė,
plėšimas, romėnų teisėje buvo laikomi civilinės teisės deliktais333. Vėliau baudžiamosios
teisės apimtis plėtėsi, savo jurisdikcijon priimdama vis daugiau anksčiau civiliniais
deliktais laikytų veikų. Pastaruoju metu nusikalstamų veikų ratas taip išsiplėtė, kad
baudžiamosios ir civilinės atsakomybės takoskyra tampa vis aktualesniu ir sudėtingesniu
klausimu baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje.
Pirmiausia darbe, remiantis baudžiamųjų įstatymų paskirtimi, nusikalstamos veikos
požymiais (didesnį dėmesį skiriant pavojingumui) bei baudžiamosios teisės kaip
paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) principu, sukuriama teorinė koncepcija, padėsianti
spręsti nusikalstamų veikų ir civilinės teisės pažeidimų atribojimo problemas.
Po to, analizuojant aktualią teismų praktiką, kristalizuojamos esminės problemos, su
kuriomis susiduriama vertinant atskiras nusikalstamų veikų rūšis baudžiamosios ir
civilinės atsakomybių aspektu, pateikiami kriterijai, atitinkantys sukurtą koncepciją,
kuriais remiantis galima atskirti, kokios rūšies teisės pažeidimas buvo padarytas. | en |
dc.editorial.board | Netaikoma | en |
dc.identifier.aleph | elaba:1976328 | en |
dc.subject.faculty | Mykolo Romerio teisės mokykla | en |
dc.subject.keyword | Ultima ratio | en |
dc.subject.keyword | Pavojingumas | en |
dc.subject.keyword | Civilinės teisės pažeidimas | en |
dc.subject.keyword | Ultima ratio | en |
dc.subject.keyword | Fraud | en |
dc.subject.keyword | The degree of dangerousness of the offence | en |
dc.subject.publicationtype | R1 | en |
dc.subject.sciencedirection | 01S - Teisė | en |