Show simple item record

dc.contributor.authorNorvilė, Natalija
dc.date.accessioned2019-10-24T10:10:20Z
dc.date.available2019-10-24T10:10:20Z
dc.date.issued2014
dc.identifier.isbn9789955196167
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/15964
dc.description.abstractUsing sequential exploratory design of mixed-methods approach the phenomenon of unemployment experience and its relation with psychological well-being is analyzed in dissertation. Theoretical Jahoda’s (1982) deprivation model (composed of so called latent functions of employment – activity, time structure, social contact, status, and collective purpose), which has not been empirically tested in post-Soviet countries so far, is invoked for analysis of unemployment experience. Based on the results of a representative population study, Jahoda’s model was confirmed in Lithuania. Latent employment functions and manifest function positively predict psychological well-being (optimal functioning, subjectively perceived good mental health, and subjectively perceived good physical health) of the unemployed people. Analysis of the results of qualitative studies revealed that the phenomenon of unemployment experience manifests as qualitative changes in social relationships, status and identification, goal setting, daily structure, activity and psychological well-being.en
dc.language.isolten
dc.publisherMykolo Romerio universitetasen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccessen
dc.titleBedarbystės patyrimas ir jo sąsajos su psichologine geroveen
dc.title.alternativeThe Unemployment Experience and Its Relation with Psychological Well-Beingen
dc.typeThesisen
dc.description.abstract-ltPasitelkiant mišriojo tipo nuosekliąją tiriamąją tyrimo strategiją disertacijoje nagrinėjamas bedarbystės patyrimo fenomenas bei atskleidžiamos bedarbystės patyrimo ir psichologinės gerovės sąsajos. Bedarbystės patyrimui analizuoti naudojamas iki šiol postsovietinėse šalyse empiriškai netikrintas teorinis M. Jahoda (1982) deprivacijos modelis, kurį sudaro šie komponentai (modelyje vadinami netiesioginėmis darbo naudomis): aktyvi veikla, laiko struktūra, socialiniai kontaktai, statusas bei kolektyvinis tikslas. Atlikus reprezentatyvų populiacijos tyrimą, M. Jahoda deprivacijos modelis patvirtintas Lietuvoje. Rasta, kad netiesioginės darbo naudos bei tiesioginė nauda teigiamai prognozuoja bedarbių psichologinę gerovę (optimalų funkcionavimą, subjektyviai suvokiamą gerą psichinę sveikatą bei subjektyviai suvokiamą gerą fizinę sveikatą). Kokybinių tyrimų radinių analizė atskleidė, kad bedarbystės patyrimo fenomenas pasireiškia kaip kokybiniai socialinių santykių, statuso ir identifikacijos, tikslų kūrimo, dienos struktūros, aktyvumo bei psichologinės gerovės pokyčiai.en
dc.editorial.boardNetaikomaen
dc.identifier.alephelaba:2121470en
dc.subject.facultyPsichologijos institutasen
dc.subject.keywordBedarbystėen
dc.subject.keywordDeprivacijos modelisen
dc.subject.keywordPsichologinė gerovėen
dc.subject.keywordUnemploymenten
dc.subject.keywordDeprivation modelen
dc.subject.keywordPsychological well-beingen
dc.subject.publicationtypeR1en
dc.subject.sciencedirection06S - Psichologijaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record