dc.contributor.author | Jakštienė, Ramunė | |
dc.date.accessioned | 2019-04-30T12:00:08Z | |
dc.date.available | 2019-04-30T12:00:08Z | |
dc.date.issued | 2019 | |
dc.identifier.isbn | 9789955199434 | |
dc.identifier.uri | https://repository.mruni.eu/handle/007/15758 | |
dc.description.abstract | The researches demonstrate that the rate of the most frequent form of violence against
women – domestic violence – is not decreasing. Essentially domestic violence is gender-based
violence, which affects women disproportionately. Despite national and international efforts,
the scope and intensity of domestic violence in Lithuania remains large. Response to domestic
violence and arrangement of protection of victims are insufficiently efficient. Special legal acts
regulating protection against domestic violence in Lithuania are relatively recent, however,
practice of their application has already disclosed their dysfunctions, inconsistency with the
CC and the CCP. The national legal acts concerning domestic violence and practice of their
application lack of doctrinal methodological basis. This results in inefficiency of the protection
against violence, failure to fulfil international obligations. The above mentioned aspects indicate
a real demand to deal the problem and ensure efficient implementation of positive obligations
of the State to protect persons against domestic violence. Since the most serious forms of such violence have been criminalized the implementation of this obligation is first related
to an appropriate application of the measures of criminal law and criminal procedure law.
Aiming to criminalize domestic violence and to establish proportionate measures of criminal
liability it is necessary to analyse the specifics of violence, perpetrators and victims and then
to assess whether the existing system of criminalization is sufficient or is a special provision
establishing criminal liability necessary. Aiming to establish adequate procedural guarantees
of the protection of domestic violence victims, it is necessary to determine an optimal form
of criminal procedure in cases of domestic violence, also adequate measures for detection of
violence and evidencing. | en |
dc.language.iso | lt | en |
dc.publisher | Mykolo Romerio universitetas | en |
dc.rights | info:eu-repo/semantics/openAccess | en |
dc.title | Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsauga | en |
dc.title.alternative | Domestic Violence Against Women: Protection by Criminal Law | en |
dc.type | Thesis | en |
dc.description.abstract-lt | Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos – smurto artimoje
aplinkoje – rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu,
neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų,
smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į
smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Specialusis
apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti
nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK.
Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo
praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio
pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti
aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos
valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi
pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas
pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu.
Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas
baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų
ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama,
ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma. Siekiant nustatyti
tinkamas procesines smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos garantijas, būtina nustatyti
optimalią baudžiamojo proceso formą bylose dėl tokio pobūdžio smurto, taip pat tinkamas
smurto atskleidimo bei įrodinėjimo priemones, jų vertinimo praktikas. | en |
dc.editorial.board | Netaikoma | en |
dc.identifier.aleph | elaba:36358667 | en |
dc.subject.faculty | Mykolo Romerio teisės mokykla | en |
dc.subject.keyword | Smurtas | en |
dc.subject.keyword | Artima aplinka | en |
dc.subject.keyword | Moterys | en |
dc.subject.keyword | Baudžiamoji apsauga | en |
dc.subject.keyword | Domestic violence | en |
dc.subject.keyword | Women | en |
dc.subject.keyword | Criminal law | en |
dc.subject.laboratory | Žmogaus teisių laboratorija | en |
dc.subject.publicationtype | R1 | en |
dc.subject.sciencedirection | 01S - Teisė | en |