Show simple item record

dc.contributor.authorShapoval, Roman
dc.contributor.authorMatulienė, Snieguolė
dc.contributor.authorJuodkaitė-Granskienė, Gabrielė
dc.date.accessioned2019-03-28T08:03:37Z
dc.date.available2019-03-28T08:03:37Z
dc.identifier.issn1392-0340
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/15724
dc.description.abstractThe article provides an overview of the Ukrainian Law on Higher Education – defined innovations, establishing a higher education organization, financing and quality assurance principles for the development of competitive human capital guidelines. The article compares these aspects between two countries, Lithuania and Ukraine, emphasizing research and studies in the sphere, giving some insight on these systems. Also authors discusses possible improvements, according to the two states existing best practices in higher education in different areas of Strategy.en
dc.language.isoenen
dc.publisherVilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, 2016en
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccessen
dc.titleUkrainian Higher Education Law: Key Highlights and Relationships with Lithuanian Science and Study Policyen
dc.title.alternativeUkrainos aukštojo mokslo įstatymas: pagrindiniai principai ir santykis su Lietuvos mokslo ir studijų politikaen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltAukštasis mokslas yra neatskiriama strategijos „Europa 2020“ dalis ir pagrindinė priemonė, siekiant Europoje sukurti pažangią, tvarią ir integracinę visuomenę bei ekonomiką, jis atlieka lemiamą vaidmenį skatinant asmeninę raidą ir visuomenės pažangą, daro poveikį inovacijoms bei moksliniams tyrimams ir padeda rengti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių reikia žiniomis grindžiamos ekonomikos augimui ir visuomenės gerovei užtikrinti. Aukštojo mokslo politika valstybėse yra neatsiejama nuo pasaulinės globalizacijos procesų. Aukštasis mokslas jau senai yra pripažįstamas kaip priemonė siekiant gerinti ir kelti žmogiškąjį kapitalo lygį, tačiau jis tampa ir nacionalinių inovacijų sistemų dalimi ir gali prisidėti prie valstybių ekonominės pažangos. Straipsnyje analizuojamos Ukrainos aukštojo mokslo įstatyme įtvirtintos naujovės, nustatančios aukštojo mokslo organizavimo, finansavimo ir kokybės užtikrinimo principus, konkurencingo žmogiškojo kapitalo rengimo gaires. Yra lyginamos dviejų valstybių, Lietuvos ir Ukrainos, mokslo ir studijų sistemos, pateikiamos tam tikros įžvalgos dėl šių sistemų tobulinimo gairių, atsižvelgiant į abiejų valstybių esamą gerąją patirtį atskirose aukštojo mokslo strategijos įgyvendinimo srityse. Apibendrinant nustatyta, kad globalizacijos procesų kontekste, valstybės turi keistis gerąja patirtimi įgyvendinant mokslo ir studijų politiką savose valstybėse. Pastaruoju metu labai daug kalbama tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje apie aukštojo mokslo problemas. Šios susidariusios situacijos reikalauja ryžtingų sprendimų aukščiausiu valstybiniu lygiu, suteikiant tam tikrą teisę sprendimus priimti aukštosioms mokykloms, tuo skatinant ir palaikant jų autonomiškumą.en
dc.doi10.15823/p.2016.14en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.alephelaba:15644813en
dc.publication.sourcePedagogika. ISSN 1392-0340, 2016, T. 121, Nr. 1en
dc.subject.facultyMykolo Romerio teisės mokyklaen
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordHigher educationen
dc.subject.keywordLegislationen
dc.subject.keywordScience and study policyen
dc.subject.keywordAukštasis mokslasen
dc.subject.keywordTeisinis reguliavimasen
dc.subject.keywordMokslo ir studijų politikaen
dc.subject.laboratorySociologinių tyrimų laboratorijaen
dc.subject.publicationtypeS4en
dc.subject.sciencedirection07S - Edukologijaen
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record