Show simple item record

dc.contributor.authorNagaj, Rafał
dc.contributor.authorŽuromskaitė, Brigita
dc.date.accessioned2018-02-06T12:02:07Z
dc.date.available2018-02-06T12:02:07Z
dc.identifier.issn1648-2603
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/15178
dc.description.abstractThe paper is a theoretical and empirical study addressing the issues of ex post regulation as a method of public policy to control selected sectors of the economy where market failures exist. The aim of the article is to explain the essence of ex post regulation, its types, advantages and disadvantages. This article will focus on the critical analysis of professional literature and the case study of the experiences of states that have applied this type of policy to the infrastructure sectors. Theoretical and empirical analysis indicates that it is not everywhere possible to apply this kind of state intervention. Such public policy requires the creation of some boundary conditions, such as restructuring or liberalization processes to ensure that competition mechanisms are so deeply rooted that its application will be effective and companies will not abuse their market position in relation to the consumer.en
dc.language.isoenen
dc.publisherVilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2017en
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleEx post regulation as method of the public policy in the regulated sectorsen
dc.title.alternativeEx post reguliavimas kaip viešosios politikos metodas reguliuojamuose sektoriuoseen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltŠiame straipsnyje yra aptariami teoriniai ir empiriniai tyrimai, susiję su ex post reguliavimu kaip valstybinio kontrolės vykdymo ekonomikos sektoriuose, pasižyminčiuose tam tikrais rinkos neefektyvumais, metodu. Straipsnio tikslas yra pristatyti ex post reguliavimo esmę, jo tipus bei pagrindinius jo privalumus ir trūkumus. Šiam tikslui pasiekti padėjo kritiška profesionalios literatūros analizė bei valstybių, naudojusių šio tipo politiką infrastruktūros sektorių atžvilgiu, patirties atvejų analizės. Teorinė-empirinė analizė parodė, kad ne visur yra įmanoma pritaikyti šį valstybės intervencijos tipą. Taip vykdoma viešoji politika reikalauja kai kurių sąlygų sukūrimo, tokių kaip restruktūrizavimas ar liberalizacijos procesai, kad konkurencijos mechanizmai būtų taip tvirtai įsišakniję, kad tikslingas jos panaudojimas ir bendrovės nepiktnaudžiautų savo užimama pozicija rinkoje jos vartotojų atžvilgiu.en
dc.doi10.13165/VPA-17-16-4-02en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.aleph-en
dc.publication.sourceViešoji politika ir administravimas. ISSN 1648-2603, 2017, 16(4)en
dc.subject.facultyPolitikos ir vadybos fakultetasen
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordEx post regulationen
dc.subject.keywordSectoral regulationen
dc.subject.keywordPublic policyen
dc.subject.keywordEx post reguliavimasen
dc.subject.keywordSektorinis reguliavimasen
dc.subject.keywordViešoji politikaen
dc.subject.publicationtypeS4en
dc.subject.sciencedirection02S - Politikos mokslaien


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record