Show simple item record

dc.contributor.authorMuliarčikas, Algirdas
dc.date.accessioned2018-01-02T08:55:54Z
dc.date.available2018-01-02T08:55:54Z
dc.identifier.issn2029-1701
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/15142
dc.description.abstractThe results of the study, where the 2 and 3 year students at the Faculty of Public Security at Mykolas Romeris University were invited to participate. The study was focused on revealing students’ perspective on health, physical activity, its organisation and the duration and their interdependence. Also questions about the other factors for health and well-being, the channels of getting information about methods of improving health. Study used quantitative methodology, that is a questionnaire that was created, piloted and firstly used in 1999.en
dc.language.isoenen
dc.publisherKaunas: Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas, 2017en
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleAnalysis of findings on the perspectives of students on independently organised sports/physical activitiesen
dc.title.alternativeStudentų požiūrio į savarankišką fizinį aktyvumą aspektaien
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje apžvelgiami Mykolo Romerio universitete Viešojo saugumo fakultete, studijuojančių kovinės savigynos dalyką, studentų anketinės apklausos rezultatai. Atsakymai refleksuoja respondentų fizinio aktyvumo ypatumus laisvalaikiu, požiūrį į fizinį aktyvumą ir jo poveikį sveikatai. Apklausos duomenys sudarė galimybę išskirti ir kitus aspektus, kurie betarpiškai įtakoja studijuojančiųjų fiziškai aktyvaus gyvenimo būdo formavimo bei realizavimo ypatumus. Straipsnio tikslas - išsiaiškinti Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentų, būsimųjų statutinių pareigūnų, požiūrio į fiziškai aktyvų gyvenimo būdą bei santykio su juo aspektus. Straipsnyje analizuojami vyrų (n=76) ir moterų (n=80), įstojusių 2014 metais į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetą, požiūrio į fiziškai aktyvų gyvenimo būdą bei su juo susiję ypatumai. Anketa aprobuota įgyvendinant Kauno miesto Sveikatos skyriaus programą „Fizinis aktyvumas“. Statistiškai patikimai didesnė respondentų (74,36%) dalis teigė, kad laisvalaikiu mankštinasi. Taip teigė atitinkamai daugiau vyrų nei moterų. 47,62% nesportuojančiųjų atsakė, kad nesimankština dėl laiko trūkumo, kiti - tiesiog tingi, o mažiausia dalis, kad nežino kaip mankštintis arba varžosi kitų dėmesio. Lyginant nesportuojančių moterų ir vyrų atsakymus, dominavo panašios priežastys – tingumas ir laiko stoka. Nors statistiškai patikimo skirtumo tarp atsakymų kiekio nenustatyta, santykinai didesnė vyrų dalis teigė, kad tingi, o moterų, kad neužtenka laiko fizinėms mankštoms. Dauguma respondentų mankštinasi 3-4 kartus per savaitę, 36,21% - 1 ar 2 kartus ir 5,17% - 6 kartus per savaitę. Moterų ir vyrų atsakymai apie mankštinimosi dažnį per savaitę buvo panašūs ir atitiko bendrąją respondentų atsakymų tendenciją. Besimankštinantys studentai savo fizinių gebėjimų lavinimui skyrė skirtingą laiko kiekį. Beveik pusės respondentų mankštų trukmė didesnė nei 30 minučių. Kiti respondentai atsakė, kad fizinei mankštai skiria iki 10 ar iki 20 minučių. Didžiausią respondentų dalį sudaro tie, kurių reguliarių mankštų stažas siekia nuo 1 iki 3-jų metų. Mažiausias studentų skaičius laisvalaikiu sportuoja ilgiau nei 5 metus. Daugiau moterų nei vyrų mankštinasi tik vienus metus ir atitinkamai daugiau vyrų sportuoja 3-5 metus. Didesnė respondentų dalis mankštinasi ar pageidautų mankštintis arba su draugais. Statistiškai patikimai didesnei daliai apklausoje dalyvavusių moterų nei vyrų, nesvarbu su kuo mankštintis arba pageidautų mankštintis (ar sportuoja) su akademinės grupės draugais arba su šeima. Lyginant su moterimis, ženkliai didesnė vyrų dalis pageidauja mankštintis arba mankštinasi tik su draugais. Laisvalaikiu nesimankštinančių respondentų nuomone, jų pasirinkimą sportuoti lemtų įvairūs aspektai: - „mokami patinkančios sporto šakos užsiėmimai“; - „konkretus, jiems tinkamas judėjimo būdas“; -„veikla, reikalaujanti mažiausiai išlaidų“; - „užsiėmimai, už kuriuos nereikia mokėti“. Iš pateiktų vienuolikos fizinio aktyvumo formų, respondentų labiausiai vertinamos tokios: bėgimas, svorių kėlimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, žaidimai ir aerobika. Moterų ir vyrų pasirinkimai šiek tiek skiriasi. Statistiškai patikimai didesnė dalis vyrų renkasi svorių kėlimą ir žaidimus, o kitos fizinio aktyvumo formos labiau patinka moterims. Mažiausia respondentų dalis mankštinasi tik lauke. Bendrai visų apklaustų studentų atsakymai, kad mankštinasi tik patalpoje bei lauke ir patalpoje, pasidalino į dvi statistiškai panašias grupes. Didžiausia apklausoje dalyvavusių studentų dalis mankštinasi vakare. Atsakydami į klausimą „Kada reikėtų pradėti mankštintis?“ – dauguma respondentų pažymėjo atsakymą „Pastoviai“.en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.alephelaba:25132733en
dc.publication.sourceVisuomenės saugumas ir viešoji tvarka (19). ISSN 2029-1701, 2017, T. 19en
dc.subject.facultyViešojo saugumo fakultetasen
dc.subject.keywordFuture law-enforcement officersen
dc.subject.keywordPhysical educationen
dc.subject.keywordInterestsen
dc.subject.keywordBūsimieji pareigūnaien
dc.subject.keywordFizinis ugdymasen
dc.subject.keywordInteresaien
dc.subject.publicationtypeS4en
dc.subject.sciencedirection07S - Edukologijaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record