Show simple item record

dc.contributor.authorSkribane, Irina
dc.contributor.authorJekabsone, Sandra
dc.date.accessioned2017-12-11T11:31:02Z
dc.date.available2017-12-11T11:31:02Z
dc.identifier.issn1822-8011
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/15127
dc.description.abstractAfter joining the EU in 2004 the economy of Latvia has experienced both a period of rapid growth and a deep recession. Particularly, the last crisis caused severe consequences, which was one of the deepest in Europe. The internal and external imbalances were considered as one of the main causes of vulnerability of the economy of Latvia. The global financial crisis has contributed to significant adjustments in accumulated imbalances. At the same time the reduced disparities did not mean that the economy had become less vulnerable, capable of providing stable long-term balanced growth of GDP. The article provides the analysis of the main structural problems of the economy of Latvia and main structural policy directions.en
dc.language.isoenen
dc.publisherVilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013en
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleStructural changes in the economy of Latvia after it joined the European Unionen
dc.title.alternativeStruktūriniai Latvijos ekonomikos pokyčiai įstojus į ESen
dc.typeArticleen
dc.subject.keywordStructural unbalancesen
dc.subject.keywordMacro-structural bottlenecksen
dc.subject.keywordIndustrial policyen
dc.subject.keywordStruktūrinis disbalansasen
dc.subject.keywordMakrostruktūrinės kliūtysen
dc.subject.keywordPramonės politikaen
dc.subject.sciencedirection04S - Ekonomikaen
dc.subject.facultyKitasen
dc.identifier.alephelaba:3141651en
dc.publication.sourceIntelektinė ekonomika. ISSN 1822-8011, 2013, T. 7, Nr. 1en
dc.description.abstract-ltĮstojus į ES 2004 m. Latvijos ekonomika patyrė greito augimo bei gilios recesijos laikotarpius. Itin skaudžių pasekmių Latvijos ekonomikai turėjo paskutinioji ekonomikos krizė, nes ji buvo viena iš didžiausių Europoje. Vidinis ir išorinis disbalansas buvo laikomi viena svarbiausių Latvijos ekonomikos pažeidžiamumo priežasčių. Globali finansų krizė turėjo teigiamos įtakos susidariusio disbalanso išlyginimui. Tačiau sumažėję skirtumai nereiškia, kad ekonomika tapo mažiau pažeidžiama ir gali užtikrinti tvarų ilgalaikį subalansuotą Latvijos BVP augimą. Straipsnyje pateikta pagrindinių Latvijos ekonomikos struktūrinio disbalanso priežasčių analizė bei numatytos struktūrinės politikos kryptys.en
dc.editorial.boardYraen
dc.subject.publicationtypeS4en


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record