Show simple item record

dc.contributor.authorJonušas, Jonas
dc.date.accessioned2017-12-04T08:56:18Z
dc.date.available2017-12-04T08:56:18Z
dc.identifier.issn2029-1701
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/15053
dc.description.abstractUse of borrowings is undoubtedly related to a multilingualism phenomenon which is multi-plan, requiring complex analysis and discussing from points of different aspects. Under globalization and cultural unification, analysis of multilingualism phenomenon gains doubtless scientific meaning, involving significantly wider topic than structural interaction of languages or their functional division. Multilingualism is usually understood as knowing of several languages by using regularly any one language depending on the situation. One of the most important presumptions of modern culture is emphasizing of language as environment of volatile thought generation. Conceptual attitude to language provides a possibility to distinguish a wide problem field, important dominant of which is attention to a word and its expression. Lexis and semantic interference in Plato’s Socrates defense at court and Criton is conditioned by understanding that language is one of the most important components of culture. Every language is like autonomic reality with its inside structure. On the other hand, language is a very universal matter, helping to express totality of knowledge about a person, religion and customs. By lingual measures Plato’s Socrates defense at court and Criton phenomenon of multilingualism is conceptualized in order to transplant a foreign lingual thinking and worldview. Features of facilitation, as mean of certain languages interaction, can be envisaged in Lexis and semantic interference. It features with the fact that sentence is constructed according to a model of primary language, however, by keeping the peculiarities of secondary language (analyzed translation is performed in 1924-1925, when Lithuanian terms were lacking or already present were imprecise). Interaction of Lithuanian and Greek languages is evident in the performed by A. Smetona translation, although translation text is full of references and quotations of different authors in other languages (German, French, Polish). Attention should be paid to the fact that introduction and comments were written by Greek literature specialist V. Silkarskis, having publicized articles on classic literature topic in Russian and Lithuanian languages.en
dc.language.isoenen
dc.publisherKaunas: Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas, 2016en
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleThe role of multilingualism and literary translation in transplanting foreign concepts into Lithuanianen
dc.title.alternativeDaugiakalbystės ir literatūrinio vertimo vaidmuo perkeliant kitakalbes sąvokas į lietuvių kalbąen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltSkolinių vartosena neabejotinai susijusi su daugiakalbystės reiškiniu, kuris yra daugiaplanis, reikalaujantis kompleksinės analizės ir aptarimo iš skirtingų požiūrio taškų. Globalizacijos ir kultūrinės unifikacijos sąlygomis daugiakalbystės fenomeno tyrimas įgyja neabejotiną mokslinę reikšmę, apimančią žymiai platesnę problematiką nei kalbų struktūrinė sąveika ar jų funkcinis suskirstymas. Paprastai daugiakalbystė suvokiama kaip kelių kalbų mokėjimas reguliariai vartojant kurią nors vieną kalbą priklausomai nuo situacijos. Viena iš svarbiausių šiuolaikinės kultūros prezumpcijų – kalbos, kaip nepastovios minties generavimo terpės, akcentavimas. Konceptualus požiūris į kalbą leidžia išskirti platų probleminį lauką, kurio svarbi dominantė – atidumas žodžiui, jo raiškai. Leksinę ir semantinę interferenciją Platono Sokrato gynimesi teisme ir Kritone sąlygoja supratimas, kad kalba yra vienas iš svarbiausių kultūros komponentų. Kiekviena kalba tarsi autonominė realybė, su savo vidine struktūra. Kita vertus, kalba labai universalus dalykas, padedantis išreikšti žinių apie žmogų, religiją, papročius visumą. Kalbinėmis priemonėmis Platono Sokrato gynimesi teisme ir Kritone konceptualizuojamas daugiakalbystės fenomenas, siekiant perteikti svetimą kalbinį mąstymą ir pasaulėvaizdį. Leksinėje ir semantinėje interferencijoje galima įžvelgti facilitacijos, kaip tam tikro kalbų sąveikos būdo, požymių. Jai būdinga tai, kad kad sakinys konstruojamas pagal pirminės kalbos modelį, tačiau išlaikant antrinės kalbos ypatybes (analizuojamas vertimas atliktas 1924-1925 metais, kai dar trūko lietuviškų terminų ar jau esami buvo netikslūs). Lietuvių ir graikų kalbų sąveika A. Smetonos atliktame vertime akivaizdi, nors vertimo tekste gausu nuorodų ir įvairių autorių citatų kitomis kalbomis (vokiečių, prancūzų, lenkų). Atkreiptinas dėmesys, kad įvadą ir komentarus parašė graikų literatūros specialistas V. Šilkarskis, paskelbęs straipsnių klasikinės literatūros tema rusų ir lietuvių kalbomis.en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.alephelaba:19802402en
dc.publication.sourceVisuomenės saugumas ir viešoji tvarka (17). ISSN 2029-1701, 2016, T. 17en
dc.subject.facultyViešojo saugumo fakultetasen
dc.subject.keywordMultilingualismen
dc.subject.keywordTranslationen
dc.subject.keywordLanguage codeen
dc.subject.keywordDaugiakalbystėen
dc.subject.keywordVertimasen
dc.subject.keywordKalbos kodasen
dc.subject.publicationtypeS4en
dc.subject.sciencedirection04H - Filologijaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record