| dc.description.abstract-lt | Pakankamas specialus fizinis pasirengimas – viena iš būtinų sąlygų, įtakojančių statutinių
pareigūnų darbinės veiklos ir gyvenimo kokybę. Siekdami tinkamai apsaugoti žmogaus teises,
užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, suteikti asmenims visokeriopą pagalbą, policijos
pareigūnai turi panaudoti ne tik įvairius mokėjimus, bet ir nemažai fizinių gebėjimų. Susidarius
ekstremalioms situacijoms, kilus stichinėms nelaimėms , užkertant kelią teisės pažeidimams policijos
pareigūnai, kaip fizinės prievartos priemonę, turi teisę panaudoti kovinių imtynių veiksmus. Maža
psichomotorinės reakcijos trukmė, staigus ir tvirtas pažeidėjo sugriebimas, taisyklingai ir greitai
atliekami sulaikymo veiksmai ypatingai reikšmingi išskirtinėse viešosios tvarkos palaikymo
situacijose.
Šio straipsnio tikslas - išanalizuoti būsimųjų policijos pareigūnų specialaus fizinio parengimo
rodiklių kitimo ypatumus pasirenkamojo dalyko studijų laikotarpiu.
Straipsnyje analizuojami Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo fakulteto
(VSF) I kurso studentų, būsimųjų policijos pareigūnų, merginų (n=30) ir vaikinų (n=26), fizinių
gebėjimų rodiklių dinamika. Atsižvelgiant į pirmo testavimo rezultatus ir pasirengimo lygį, studentai
buvo padalinti į kelias grupes. Fizinio rengimo dalyką pasirinkę studentai 6 mėnesius vykdė dalinai
individualizuotas užduotis. Per minėtą laikotarpį buvo kryptingai formuojamos bei tobulinamos
specifinės judesių lokomocijos. Fiziniai gebėjimai lavinti naudojant kartotinį , dalinį, ištisinį, srautinį
bei treniruotės ratu metodą. Užsiėmimai vyko po 130 min. tris kartus per savaitę. Prioritetai buvo
suteikiami atsiliekančiųjų gebėjimų – greitumo, jėgos, specialios ištvermės, lankstumo, vikrumo –
ugdymui. Tyrimo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje buvo registruojami šių testų rezultatai: plaštakų
(kairės ir dešinės) dinamometrijos; rankų lenkimo ir tiesimo gulint per 30s; sėstis ir gultis per 30s;
pasilenkimo pirmyn sėdint (testuojamojo, pasiekusio savo kojų pirštus, rezultatas lygus 25 cm);
atsistojimų ir atsitūpimų per 60 s; horizontalaus liemens laikymo (veidu žemyn); „Bumerango“;
bėgimo šaudykle 10x10 testų, o taip pat paprastosios ir sudėtingosios (pasirenkamosios)
psichomotorinės reakcijos rodikliai. Reakcija registruota išjungiant jungiklį dešine ranka. Paprastos ir
sudėtingos reakcijos trukmei registruoti naudotas Elektromiorefleksometras „EMP-01“. Registruojant
paprastosios (simple reaction/response) reakcijos trukmę (PR), tiriamieji sėdėdami prie stalo turėjo
sureaguoti į prietaiso skydelyje užsidegusią švieselę - galimai greičiau paspausti išjungimo mygtuką.
Sudėtingos (complex reaction/response) reakcijos trukmės (SR) registravimo atveju jie turėjo
pasirinkti ir paspausti mygtuką užsidegus tik nurodytos spalvos švieselei. 7 kartus iš eilės užduotis
buvo atliekama dešine ranka. Iš 7 rezultatų, kaip įskaitinius, palikome 5 geriausius. Tarp bandymų
buvo daroma 20 - 30 s pertrauka. Atliekant tyrimą buvo naudojami literatūros analizės, miorefleksometrijos ir matematinės statistikos metodai. Apskaičiuotos užregistruotų rodiklių
aritmetinio vidurkio (X_, vidutinio kvadratinio nuokrypio (σ), vidurkio paklaidos (Sx), variacijos
koeficiento (V) ir koreliacijos koeficiento reikšmės. Testavimų ir grupių rezultatų skirtumo
patikimumas įvertintas pagal Studento nepriklausomų imčių t kriterijų.
Šešių mėnesių trukmės pasirenkamojo dalyko studijos, atlikti programos uždaviniai, pozityviai
įtakojo studentų fizinio pasirengimo rezultatus. Tyrimo laikotarpio pabaigoje abiejų tirtų grupių
atliktų testų rezultatai (išskyrus vyrų dešinės plaštakos suspaudimo ir stuburo lankstumo pirmyn)
statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,01) nuo užregistruotų tyrimo pradžioje. Pagal Variacijos
koeficientų reikšmes (mažesnės nei 10%) panašesnių rezultatų grupėse studentai pasiekė atlikdami
„Bumerango“, „10x10m bėgimo šaudykle“, sudėtingosios reakcijos (moterys dar ir kairės plaštakos
jėgos) testus.
Vyrai statistiškai reikšmingai geresnių rezultatų nei moterys pasiekė atlikdami tokius testus -
plaštakų (kairės ir dešinės) dinamometrija, „rankų lenkimas-tiesimas gulint per 30s“, „sėstis ir gultis
per 30s“, „atsistojimai ir atsitūpimai per 60 s“, „Bumerangas“ ir „10x10m bėgimas šaudykle“, moterys
– „horizontalaus liemens laikymo (veidu žemyn)“ testą. Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo tarp
šių moterų ir vyrų testų rezultatų - „pasilenkimas pirmyn sėdint“ bei psichomotorinės reakcijos
(paprastosios ir sudėtingosios). Nustatytas reikšmingas vidutinis koreliacinis ryšys tarp moterų dešinės ir kairės plaštakos jėgos;
rankų tiesėjų ir plaštakų jėgos; sudėtingosios ir paprastosios reakcijos rezultatų, o vyrų grupėje -
dešinės ir kairės plaštakos jėgos rodiklių; sudėtingosios ir paprastosios reakcijos rodiklių. Silpnas
koreliacinis ryšys moterų grupėje nustatytas tarp testų „sėstis ir gultis per 30 s“ ir „rankų lenkimas ir
tiesimas gulint per 30 s“, „atsitūpimai ir atsistojimai per 60 s“ ir „rankų lenkimas ir tiesimas gulint per
30 s“, „Bumerango“ ir statinės nugaros jėgos ištvermės bei „10x10m šaudyklinio bėgimo“, o vyrų
grupėje - tarp „Bumerango“ ir lankstumo testo bei sudėtingosios reakcijos laiko, „10x10 m
šaudyklinio bėgimo“ ir „Bumerango“ testo rezultatų. | en |
