Show simple item record

dc.contributor.authorBučiūnas, Gediminas
dc.date.accessioned2017-11-21T10:17:23Z
dc.date.available2017-11-21T10:17:23Z
dc.identifier.issn2029–1701
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/14897
dc.description.abstractThe restoration of the independence of the Republic of Lithuania on 11 March 1990 ipso facto implies the beginning of buildup the new legal system in the Lithuania and succession the best values of Western legal traditions. At the same time it is considered to be the starting point for the legal system of the Republic of Lithuania from which it has been beginning to evolve and develops into the direction on respect for human rights and for fundamental freedoms. This is clearly reflected in the Constitution of the Republic of Lithuania adopted by citizens of the Republic of Lithuania in the Referendum of 25 October 1992. The preamble of the Constitution of the Republic of Lithuania provides that one of the most significant aims of the Lithuanian nation is to strive for an open and harmonious civil society and law-based state. This aim means that the Republic of Lithuania must be under the rule of law and the most important values are the human rights, fundamental freedoms. Each democratic country based on rule of law is responsible and accountable for ensuring human rights and fundamental freedoms enshrined in the international and domestic law. Of course, this does not mean that the state authorities should refrain from any interference into human rights and fundamental freedoms of individuals. The social nature of human beings pushes them for social interaction and each human being has his own interests which may not always coincide with interest of other individuals. Therefore, a state‘s high priority task is to ensure that every human being and the whole of society are protected by state from unlawful acts. The state is forced to take legal means to disclose the criminal acts committed by the individuals, and limitation of human rights and fundamental freedoms is inevitable. For this purpose, legislation granted law enforcement authorities in rights to use special investigative techniques in conducting the prosecution. It should be noted that the special investigation techniques such as controlled delivery, covert surveillance are legitimate and internationally recognized. For better understanding of matter of covert surveillance it will be useful and valuable thing to do to research genesis of legal regulation of surveillance in context of ancient law monuments.en
dc.language.isolten
dc.publisherKaunas: Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas, 2013en
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleSlapto sekimo genezė per teisės paminklusen
dc.title.alternativeGenesis of covert surveillance in context of ancient law monumentsen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltLietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d. ipso facto reiškė naujos Lietuvos Respublikos teisinės sistemos kūrimo pradžią ir geriausių Vakarų teisės tradicijų perėmimą. Tuo pačiu tai laikytina savotišku atspirties tašku, nuo kurio Lietuvos Respublikos teisinė sistema pradėjo vystytis ir vystosi pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms linkme. Tai akivaizdžiai atsispindi ir Lietuvos Respublikos piliečių referendumu priimtoje 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje1, kurios preambulėje įtvirtinamas vienas reikšmingiausių valstybės uždavinių – siekis sukurti tokią teisinę sistemą, kuri užtikrintų efektyvią žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei jų gynimą. Žinoma, tai nereiškia, kad valstybė apskritai privalo susilaikyti nuo bet kokio kišimosi į žmogaus teisių ir laisvių sritį. Žmogus, būdamas socialine-visuomenine būtybe, gyvena visuomenėje ir turi savų interesų, kurie ne visada sutampa su kitų individų interesais. Todėl vienas iš valstybės prioritetinių uždavinių yra užtikrinti kiekvieno žmogaus kaip atskiro individo ir tuo pačiu visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi į fundamentalias žmogaus teises ir laisves. Valstybė yra priversta imtis įvairių teisėtų priemonių, leidžiančių atskleisti nusikaltimus, nustatyti jas padariusius asmenis, todėl visuomenėje žmogaus teisių ir laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Tam tikslui teisėsaugos institucijoms, vykdančioms baudžiamąjį persekiojimą, įstatymais yra suteikiamos teisės taikyti specialius tyrimo metodus, kurių pobūdį, formas lemia atskirų nusikaltimų pavojingumas, sudėtingumas. Pažymėtina, kad specialios nusikalstamų veikų tyrimo formos ir metodai (kontroliuojamas gabenimas, slaptas sekimas) yra pripažįstami teisėtais ir neišvengiamais tarptautiniuose teisės normų aktuose. Todėl norint pažinti ir suprasti slapto sekimo esmę, reikia ištirti sekimo teisinio reglamentavimo raidą per teisės paminklus.en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.alephelaba:3212104en
dc.publication.sourceVisuomenės saugumas ir viešoji tvarka (9). ISSN 2029-1701, 2013, T. 9en
dc.subject.facultyViešojo saugumo fakultetasen
dc.subject.keywordŽmogaus teisės ir laisvėsen
dc.subject.keywordNusikaltimasen
dc.subject.keywordBaudžiamasis persekiojimasen
dc.subject.keywordHuman rights and human freedomsen
dc.subject.keywordCrimeen
dc.subject.keywordPublic prosecutionen
dc.subject.publicationtypeS4en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record