Show simple item record

dc.contributor.authorJanušauskas, Antanas
dc.date.accessioned2017-11-20T07:42:54Z
dc.date.available2017-11-20T07:42:54Z
dc.identifier.issn2029–1701
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/14876
dc.description.abstractThe article strives to disclose the higher police education in Lithuania. Higher education can best assist police, in their great social work, by working with them to design, develop, deliver and evaluate full-fledged philosophies of police education. In management education in particular, this relies on the development, or at least the articulation, of normative and interrelated models of society and its police, and on the identification of empirically justifiable dispositions for practice and methods for teaching. It should be stated that university education has become the advantage of servants of law enforcement: possessing a higher qualification of education, a law enforcement officer can better adapt in his/her workplace.en
dc.language.isoenen
dc.publisherKaunas: Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas, 2012en
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleAfter the Bologna process: new developments in university education of police officersen
dc.title.alternativeBolonijos procesas: universitetinis lavinimas policijos pareigūnų rengimeen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltPolicijos pareigūnų profesinė kompetencija tapo ypač aktuali Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir įsiliejus į Šengeno erdvę. Lietuva skatinama vadovautis šių institucijų rekomendacijomis parinkti optimalias policijos rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kryptis. Policijos mokymo ir lavinimo klausimas tapo ypač aktualus prasidėjus Bolonijos procesui, siekiant sukurti bendrą aukštojo mokslo erdvę Europoje. Šalys, šio proceso dalyvės, atsižvelgdamos į Bolonijos proceso reikalavimus, savo veiklą skyrė galimybių, modernizuoti policijos rengimo sistemas, paieškai. Tik nuo tinkamai parengto policijos personalo priklauso šalies visos teisėtvarkos politikos sėkmė. Policijos personalo kokybė labai priklauso nuo pasirinktos rengimo strategijos. Tampa akivaizdu, kad universitetinis išsilavinimas tapo policijos pareigūno privalumas: turėdamas aukštesnį išsilavinimo cenzą, pareigūnas galėjo geriau adaptuotis policijos ir piliečių santykiuose, kurie tapo atviresni ir keliantys abipusį pasitikėjimą. Tai siejasi su pasikeitusiomis nusikaltimų tendencijomis, jaunesnių ir žiauresnių nusikaltėlių gausėjimu, grupuočių valdomų narkotikų platinimo sudėtingų tinklų atsiradimu, teroristinių išpuolių ir tarptautinio nusikalstamumo bei nusikaltimų, vykdomų panaudojant sudėtines technologijas, išplitimu. Piliečiai iš policijos tarnybų reikalauja daugiau įvairesnių nusikalstamumo prevencijos paslaugų, didesnės atskaitomybės ir efektyvaus darbo. Pertvarkymai policijos pareigūnų rengime šalyje sudarė prielaidas kryptingai plėtoti pareigūnų tęstinio mokymo strategiją, sustiprino aukštojo policijos mokslo lygmenį. Šiame straipsnyje policijos pareigūnų rengimo problemos Lietuvoje nagrinėtos, atskleidžiant policijos personalo rengimo vadybinius aspektus, bei kompetencijų lavinimo problemas.en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.alephelaba:3071368en
dc.publication.sourceVisuomenės saugumas ir viešoji tvarka (7). ISSN 2029-1701, 2012, T. 7en
dc.subject.facultyViešojo saugumo fakultetasen
dc.subject.keywordHigher educationen
dc.subject.keywordPolice officersen
dc.subject.keywordAukštasis išsilavinimasen
dc.subject.keywordPolicijos pareigūnasen
dc.subject.publicationtypeS4en
dc.subject.sciencedirection07S - Edukologijaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record