21st century Georgian-Russian translation: priorities and innovations in intercultural dialogue

Abstract

Vertimas – neatsiejama tarpkultūrinės komunikacijos dalis ir vienas svarbiausių dvasinių vertybių pasikeitimo kelių. Literatūrinių tradicijų supratimas ir su juo siejami pokyčiai vertimo standartuose ryškiai įtakoja vertimo adekvatumo sąvoką. Po-sovietinėje erdvėje stebimi itin platūs vertimų prioritetų svyravimai. Straipsnyje pateikiami pirmą kartą atliktų vertimų tyrimų, atsižvelgiant į moderniąsias vertimų strategijas, rezultatai. Apžvelgiami penki nauji Šota Rustavelio poemos vertimai. Tyrimai parodo, kad postmodernioji vertėjų mąstysena XX-o amžiaus pabaigoje, orientuoja į siekį leisti skaitytojui pajusti originalą. Pirmenybė teikiama ne teksto priartinimui prie kasdienės aplinkos, bet teksto hermeneutiniam aiškinimui. Stebima sintetinė tendencija tarp vertimo ir leidybos inovacijos, kuri siekia originalo vertime išsaugoti jo kultūrinį kitoniškumą ir skaityti teksto kodus interpretuojant juos kaip „kitoniškumo“, o ne „svetimumo“ pozicijas.