Show simple item record

dc.contributor.authorMutahaba, Gelase
dc.contributor.authorPastory, Parestico
dc.date.accessioned2016-04-20T12:29:35Z
dc.date.available2016-04-20T12:29:35Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/4212/3937
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/14459
dc.description.abstractEast Africa which traditionally consisted of Kenya, Uganda and Tanzania has practised a system of centralisation for several decades following independence. This had the effect of weakening institutions resulting in them being incapable of delivering services. The capacity issues are critical as the lack of professional staff is a challenge. The meagre allocations to the development budget implies that there is limited or no development. Local government has in this context broad experienced financial and staffing challenges and lacked autonomy to make decisions. The underdevelopment of the rural areas relative to infrastructure is a challenge and there has to be rural transformation in this regard. New Public Management has influenced reform strategies and more specifically decentralisation. The reform strategies did impact positively on implementation of the Millennium Development Goals (MDGs). However, the quest for a sound economy and a reduction in poverty levels is yet to materialise. Despite these challenges, East Africa is comparatively better off than the other regions on the Continent.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleLocal government capacities in East Africaen
dc.title.alternativeVietos valdžios gebėjimai Rytų Afrikojeen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltRytų Afrika, kurią sudaro Kenija, Uganda ir Tanzanija, kelis dešimtmečius po nepriklausomybės vystė centralizuotą sistemą. Visa tai susilpnino institucijas ir to padariniu tapo jų negebėjimas teikti paslaugas. Gebėjimų problemoms tenka kritinis vaidmuo pirmiausia dėl profesionalaus personalo trūkumo. Skurdūs biudžeto asignavimai sąlygoja ribotą vystymąsi arba net jo nebuvimą. Vietos valdžia šiame kontekste patiria finansinius ir personalo trūkumo iššūkius ir stokoja autonomijos priimti sprendimus. Kaimiškųjų rajonų neišsivystymas infrastruktūros atžvilgiu yra iššūkis ir reikalauja kaimiškųjų rajonų transformacijos. Naujoji viešoji vadyba veikė reformos strategijas ir dar labiau decentralizaciją. Reformų strategijos teigiamai paveikė Tūkstanmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą. Tačiau sveikos ekonomikos paieškos ir skurdo lygio sumažinimas vis dar turi materializuotis. Nepaisant šių iššūkių Rytų Afrika yra palyginti geresnėje būklėje nei kiti Afrikos žemyno regionai.en
dc.doi10.5755/j01.ppaa.14.3.13435en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.aleph-en
dc.publication.sourceViešoji politika ir administravimas, 2015, t. 14, Nr. 3en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordVietos valdžiaen
dc.subject.keywordGebėjimaien
dc.subject.keywordPaslaugų teikimasen
dc.subject.keywordRytų Afrikaen
dc.subject.keywordKenijaen
dc.subject.keywordTanzanijaen
dc.subject.keywordFinansinis ir ekonominis veiklumasen
dc.subject.keywordLocal governmenten
dc.subject.keywordCapacitiesen
dc.subject.keywordService deliveryen
dc.subject.keywordEast Africaen
dc.subject.keywordKenyaen
dc.subject.keywordTanzaniaen
dc.subject.keywordUgandaen
dc.subject.keywordFinancing and economic performanceen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection03S - Vadybaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record