Show simple item record

dc.contributor.authorVaišvila, Alfonsas
dc.date.accessioned2015-11-11T11:59:45Z
dc.date.available2015-11-11T11:59:45Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3887/3669
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/14367
dc.description.abstractThe connection between too big attraction of the ruler’s power to “citizens” rights and growth of the lack of respect to the law in practical people’s relationship is discussed. The Lithuanian Statute being separated from the strong executive power actually became more and more a collection of moral wishes but not laws. The general conclusion that the law not becomming an institutional one loses its social effectiveness, is drawn in the article.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleLietuvos istorinis įnašas kuriant teisinės valstybės koncepciją: bajorų "demokratija" - grėsmė teisei ir tautos laisvei.en
dc.title.alternativeThe historical input of Lithuania to the concept of the state of the rule of law.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje atskleidžiama priklausomybė tarp didžiojo Lietuvos kunigaikščio valdinių galių siaurėjimo ir XVII-XVIII amžiuje Lietuvoje kilusios teisės krizės, pakirtusios Lietuvos valstybę ir jos civilizacijos pažangą. Pernelyg žymus valdovo valdžios apribojimas atskyrė teisę nuo ją garantuojančios jėgos ir tuo vertė teisės imperatyvus moraliniais pageidavimais. Uždraudus savivaliauti valdovui, susidarė sąlygos savivaliauti kiekvienam, jėgos turinčiam. Be to, “liberum veto” teisei įsitvirtinus Seime, buvo padėti teisiniai pagrindai aklinam konservatyvizmui. Legaliomis priemonėmis pasidarė neįmanoma įvykdyti jokios kraštui reikalingos reformos (visada atsirasdavo deputatų, kurie prieštarautų reformai). Visuomenė virto uždara bet kokiai reformai. O kiekvienos sistemos uždarumas – jos susinaikinimo priežastis. Lietuvos Statutuose būta nemaža konstitucinę prasmę turinčių teisės normų, kurios rodė, jog “politinė tauta” susigrąžina suverenitetą ir savo interesais riboja viešosios valdžios kompetenciją. Tačiau feodalizmo sąlygomis konstitucinė teisė galėjo plėtotis ribojant valdovo valią tik kilmingųjų naudai. Todėl ji ne laisvino visuomenę, o tik gilino daugumos gyventojų pavergimą (įbaudžiavinimą) – tą daugumą perdavinėjo iš valdovo savivalės kilmingųjų (valdovo aplinkos žmonių) savivalei. XVII-XVIII amžiaus aristokratinis respublikonizmas, prisidengęs teisės viešpatavimu, įtvirtino jėgos kultą, pastūmėjo kraštą “visų karui prieš visus” ir galiausiai pasmerkė lietuvių tautą ilgalaikei svetimųjų nelaisveien
dc.identifier.aleph000000294en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 1998, 1(9)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordTeisėen
dc.subject.keywordIstorijaen
dc.subject.keywordLietuvos Statutaien
dc.subject.keywordLawen
dc.subject.keywordHistoryen
dc.subject.keywordThe Lithuanian Statuteen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record