Show simple item record

dc.contributor.authorJakimenko, Virginija
dc.date.accessioned2015-10-27T11:35:36Z
dc.date.available2015-10-27T11:35:36Z
dc.date.issued2014
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/article/view/4053/3843
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/14293
dc.description.abstractLogicality means clear and sound reasoning according to the rules of logic or formal argument. Logicality is a traditional, associated with thinking and speech, value, which has a great importance in the area of scientific discovery. In the era of trans-disciplinary research, cognitive sciences unite the efforts of philosophers, psychologists, neurologists, linguists, anthropologists, biochemists and the artificial intelligence specialists to understand the thinking and cognition, thus increasing the importance of logicality. Perhaps therefore it has been presumed that the speech we use for communication is functioning according to the rules of logic, using the rules of grammar as a base. The speech is a highly important part of thinking, although the actual role it plays in the process of thinking is highly debatable. Since we cannot observe directly the moments when thoughts turn into words, we do not know why the structures of speech that consist of the same words can be slightly different or why the same words have both, direct as well as indirect, meanings. The changes in thinking can be observed only via the changes in speech. However, here the factors that influence these changes must be taken into account. One of such factors discussed in this paper is the long term effect of information technologies on human thinking.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleLogiškumas kalboje ir mąstymeen
dc.title.alternativeLogicality in speaking and thinkingen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltLogiškumas yra su mąstymu ir kalba siejama tradicinė vertybė, kurios svarba mokslinio pažinimo sferoje nekelia abejonių. Tarpdisciplininių mokslinių tyrimų epochoje, kai kognityviniai mokslai (cognitive sciences) supina ir vienija filosofų, psichologų, neurologų, lingvistų, antropologų, biochemikų ir dirbtinio intelekto specialistų pastangas bei įžvalgas apie mąstymą ir pažinimą, logiškumo reikšmingumas auga. Ilgai manyta, kad pagal logikos taisykles funkcionuoja ir kalba, kuria bendraujame, kadangi jos pagrindas yra gramatikos taisyklės. Bet gramatinė forma yra nepatikimas orientyras, nes ji vienareikšmiškai nerodo, kaip vartojamas šis konkretus sakinys. Kalbos vaidmuo mąstymo procese vis dar diskusijų objektas, nes mąstymo ryšys su kalba ir kalbėjimu yra labai sudėtingas. Tiesiogiai stebėti minties tapimo žodžiais momento mes negalime bei nežinome, kodėl kai kuriuos žodžius galime vartoti tiek tiesiogine, tiek ir perkeltine prasme arba kodėl sudarytos iš tų pačių žodžių kalbinės konstrukcijos yra subtiliai skirtingos. Kita vertus, kalba yra be galo svarbus mąstymo dėmuo, todėl tiriant kalbėjimo kitimą gali būti fiksuojami ir mąstymo, taip pat ir atsirandantys dėl ilgalaikio informacinių technologijų vartojimo, pokyčiai. Bet diskusijos dėl informacinių technologijų vartojimo ir jų poveikio mąstymui turi savo ypatumų.en
dc.doidoi:10.13165/SMS-14-6-3-03en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.aleph000018978en
dc.publication.sourceSocialinių mokslų studijos, 2014, Nr. 6(3)en
dc.subject.facultyPolitikos ir vadybos fakultetasen
dc.subject.keywordMąstymasen
dc.subject.keywordLoginis ir kalbinis mąstymo lygmenysen
dc.subject.keywordInformacinės technologijosen
dc.subject.keywordThinkingen
dc.subject.keywordLogicality of thinkingen
dc.subject.keywordChanges in thinkingen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection01H - Filosofijaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record