Show simple item record

dc.contributor.authorDanišauskas, Gintautas
dc.date.accessioned2015-10-26T11:19:47Z
dc.date.available2015-10-26T11:19:47Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3796/3581
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/14261
dc.description.abstractWith the existing variety of concepts of law, the relationship between the service of exchange and human rights based on the concept of the normative law will be tried to be disclosed. The authors of this nation are not concerned with the content of law. In the service of exchange the duties of its subjects do not necessarily have to be equivalent to their rights. Law is understood without going deep into its consent and is treated only as a system of any laws adopted by the government stating that everything adopted by the government is lawful and correct. The activity of governmental institutes and the police forces is lawful, i.e. correct. With the exception of prof. assist. A. Vaišvila’s articles, we do not have legal literature which would analyse the functions performed by the law institutions as well as the police from the point of view of the service. Legal acts of norms usually deal only with the legal aid provided by the advocate and the social aid for the public without disclosing its relationship with the different notion of law. The present paper will try to analyse the inner relationship between law and service based on the concept of normative law with the purpose of further realisation of the meaning of the functions of the police while implementing human rights.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleTeisinės paslaugos iliuzija normistinėje (etatistinėje) teisėje.en
dc.title.alternativeThe concept of legal service.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltLietuvos teisės akademijos mokslo darbuose jau buvo rašyta apie teisinės paslaugos sampratą, kurios pagrindas – demokratinė teisė. Jos turinys yra išvedamas iš teisės subjektų ekvivalentinio apsikeitimo patarnavimais, kuris reiškiasi per įgyjamų pareigų ir teisių vienovę. Bet koks nukrypimas nuo šios vienovės negarantuoja subjektų lygiateisiškumo kultūriniuose mainuose ir dėl to negali vadintis teisine paslauga. Apsikeitimo paslaugomis ryšį su žmogaus teisėmis pabandysime atskleisti vadovaudamiesi normistine (etatistine) teisės samprata. Šios sampratos autoriams nėra svarbus teisės turinys apsikeitimo paslaugomis procese, o jos subjektų tarpusavio pereigos nebūtinai turi būti ekvivalentinės turimoms teisėms. Teisė išvedama, nesigilinant į jos turinį, ir suprantama tik kaip valstybės išleistų bet kokio turinio įstatymų sistema, teigiant, kad viską, ką išleidžia valstybė, yra teisėta ir teisinga. Šios teisės pagrindu plėtojama valstybės institucijų, taip pat ir policijos veikla, yra teisėta, vadinasi, ir teisinga. Kaip jau buvo minėta autoriaus “Jurisprudencijos” 13(5) t. išspausdintame straipsnyje, išskyrus doc. A. Vaišvilos straipsnius, iki šiol neturime teisinės literatūros, kurioje teisėsaugos institucijų, taip pat ir policijos, atliekamos funkcijos būtų tyrinėjamos paslaugos požiūriu. Dėl to darbe nemažai yra remiamasi doc. A. Vaišvilos moksliniais straipsniais. Teisės norminiuose aktuose paprastai kalbama tik apie advokato teisinę pagalbą, policijos socialinę pagalbą gyventojams, neatskleidžiant jos ryšio su skirtingos sampratos teise. Šiame straipsnyje bandysime atskleisti teisės ir paslaugos vidinį ryšį, vadovaudamiesi normistine teisės samprata, kad vėliau būtų galima aiškiau suvokti policijos funkcijų prasmę įgyvendinant žmogaus teises.en
dc.identifier.aleph000000063en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2000, 8(16)en
dc.subject.facultyViešojo saugumo fakultetasen
dc.subject.keywordTeisės istorijaen
dc.subject.keywordNormistinė (etatistinė) teisėen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record