Show simple item record

dc.contributor.authorJaworski, Ryszard
dc.date.accessioned2015-10-15T07:37:00Z
dc.date.available2015-10-15T07:37:00Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3762/3553
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/14225
dc.description.abstractThe range of the notion ,,special knowledge" is of paramount importance for the expert appraisal. Polish literature is dominated by the view that this is the information exceeding the knowledge and life experience of an average person. The judicial practice (concerning trafic accidents and documents) shows that the offices of the system of justice too often nominate experts, which denotes that particular issues are unnecessarily qualified as requiring special knowledge. The paper presents results of research and examples confirming such an opinion. Such practice results in overburdening the experts with unnecessary work and extends the evidence procedures.en
dc.language.isootheren
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleWiedza przeciętnego człowieka a wiadomości specjalne.en
dc.title.alternativeBendrųjų ir specialiųjų žinių takoskyros problema.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltSpecialių žinių sąvoką plačiai nagrinėja baudžiamojo proceso ir kriminalistikos mokslai. Autorius pateikia kelių žinomų kriminalistikos mokslo atstovų nuomones specialių žinių klausimu. T. Hanausekas teigia, kad specialios žinios - tai šiek tiek daugiau negu vidutiniškai inteligentiško ir vidutiniškai išsilavinusio žmogaus žinios. Z. Kegelis konkretizuoja, kad specialios žinios - tai šiek tiek daugiau negu tam tikros mokslo, meno ar kitos srities vidutiniškos žinios. Be to, Z. Kegelis teigia, kad specialios žinios negali būti tik teorinės žinios, jos turi būti susietos su tam tikrais praktiniais įgūdžiais. Autorius konstatuoja, kad teismai neretai neatkreipia dėmesio į praktini specialių žinių aspektą. Autoriaus nuomone, jei norint atsakyti l iškilusius klausimus nebūtinos specialios žinios, tokias problemas privalo spręsti teismas. Tačiau teismų praktikoje vyrauja nuomonė, kad kai kuriais klausimais, net jei jie susiję su akivaizdžiais dalykais, būtina skini ekspertizę. Autorius analizavo ekspertizių skyrimo tvarka įvairiuose Lenkijos miestuose ir nustatė gana didelius skirtumus, taip pat analizavo specialių žinių interpretaciją Lenkijos civilinio proceso kodekse. Apibendrindamas autorius teigia, kad per pastaruosius metus beveik nepakito teisėjų „nepriklausomas įrodymų vertinimas" ir aiškiai matomos teisėjų profesinio rengimo spragos. Teisės studijose, o ir vėliau iš esmės tik formaliai nagrinėjamos įrodinėjimo proceso procedūros ir įrodymų vertinimo klausimai. Dėl didaktinių užsiėmimų stokos šiais klausimais pradedantys teisėjai turi remtis savo vyresniųjų kolegų patirtimi, kurie savo praktines žinias įgijo tokiu pat būdu. Dėl to teisėjai daugiausia vadovaujasi keturiasdešimties metu senumo teorinėmis žiniomis. Todėl neretai teismai labai atsargūs dėl savo kompetencijos vertinant tam tikrus įrodymus ir stengiasi kaskart išnaudoti eksperto žinias. Autorius teigia, kad. egzistuoja tam tikra nekompetencijos riba, kuria peržengęs teismas jau gali atrodyti nekompetentinga institucija, nes skiria ekspertizes, kai užtenka eilinio žmogaus žinių. Autorius teigia, kad tikslingiausia praplėsti kriminalistikos kursą teisės studijose.en
dc.identifier.aleph000005657en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2000, 10(18)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordLenkijaen
dc.subject.keywordKriminalistikaen
dc.subject.keywordTeorija ir praktikaen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record