Show simple item record

dc.contributor.authorJuškevičienė, Linutė
dc.contributor.authorPečkaitis, Justinas-Sigitas
dc.date.accessioned2015-10-05T11:56:56Z
dc.date.available2015-10-05T11:56:56Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3271/3069
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/14124
dc.description.abstractNew information and communication technologies not only open new opportunities for higher education institutions to access, create and deliver knowledge but also bring new challenges to new as well as old practices. While innovative technological applications are becoming commonplace, relations of intellectual property concerned with the creation, authorisation and usage of scholarly works are far from clear in an institution of higher education. Created for educational purposes such scholarly works usually include not only printed books and manuscripts of notes but also digital conversations of images, multimedia composite works, broadcast, telecast, audio-cassettes, video-cassettes and other tangible media provided in the forms of teaching modules and packages. Such works are more often created not by a single professor, rather by a team of experts. They often do not only compile the materials, but also become publishers. A team involves experts from several institutions rather than from a single one. Their work is often funded financially and supported otherwise by several institutions, too. In an institution of higher education, the situation obviously requires a transparent policy of intellectual property if academic community truly cares not only about incentives for scientific creativity and maintenance of wide access to knowledge but also about just institutional relations. This article discusses philosophical, legal as well as institutional issues on intellectual property policy formation and implementation. Particular attention is drawn to allocation and exercise of copyrights, the conditions of transparent process concerning authorisation of scholarly works created for educational purposes in a contemporary Lithuanian university. The discussion aims at revealing trustworthy principles as regards not only practical processes of authorisation of scholarly works but also intellectual property policy formation and implementation.en
dc.language.isolten
dc.titleIntelektinės nuosavybės politika aukštojoje mokykloje: kūrybinių darbų autorizavimo principai.en
dc.title.alternativePolicy of intellectual property in higher education: principles for authorisation of scholarly works.en
dc.typeArticleen
dc.subject.keywordIntelektinė nuosavybėen
dc.subject.keywordAukštasis mokslasen
dc.subject.keywordAutorinės teisėsen
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.identifier.aleph000001606en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2004, 44(52)en
dc.description.abstract-ltNaujos informacinės ir komunikacinės technologijos akademinei bendruomenei atveria ne tik naujas žinių kūrybos galimybes, bet ir meta naujus iššūkius, susijusius su intelektinės nuo-savybės santykiais. Itin aktuali tampa naujų edukacinės paskirties kūrinių – mokomųjų modulių ir mokomosios medžiagos paketų, rengiamų ne tik spausdintiniu, bet ir garsiniu, filmuotu ir duomeniniu pavidalu, autorizavimo problema. Tokius kūrinius vis dažniau rengia ne vienas dėstytojas, o autorių kolektyvai, jie tampa ne tik rengėjais, bet ir leidėjais, autorių kolektyvai su-buriami ne iš vienos, o iš kelių institucijų, darbui lėšų skiria ne viena, o keletas institucijų. Dėl to neišvengiamai kyla klausimas, kokiais principais vadovaujantis aukštojoje mokykloje turėtų būti pasidalijama autorių teisėmis, siekiant skatinti mokslininkų–dėstytojų kūrybinę iniciatyvą, išsaugoti platų žinių prieinamumą. Šiame straipsnyje atskleidžiama idėjų, susijusių su intelektinės nuosavybės politikos plėtojimo aukštojoje mokykloje procesais ir mokslinių kūrinių autorizavimo pagrindais, sistema. Remiantis tarptautine patirtimi ir Lietuvos Respublikos teisiniais aktais daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama trims aspektams. Pirma, apžvelgiamos intelektinės nuosavybės politikos aukštojoje mokykloje plėtojimo kryptys. Antra, aptariami kūrinių autorizavimo akademiniai ir teisiniai pagrindai, išryškinamas jų problemiškumas, atskleidžiami teisiniai kūrinių autorizavimo modeliai. Galiausiai trečia, apžvelgiami monokūrybinių ir multikūrybinių mokslinių (ypač edukacinės paskirties) kūrinių autori-zavimo aukštojoje mokykloje konkretūs atvejai, leidžiantys suprasti aukštojo mokslo institucijai keliamus naujus iššūkius. Baigiant atskleidžiami analizės rezultatai – mokslinių, ypač edukacinės paskirties, kūrinių autorizavimo principai.en
dc.subject.publicationtypeS5en


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record