Show simple item record

dc.contributor.authorSkibarkienė, Živilė
dc.date.accessioned2015-10-01T08:02:04Z
dc.date.available2015-10-01T08:02:04Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3241/3039
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/14093
dc.description.abstractThe article analyses the relationship between assignment and factoring. These two different legal institutes are clearly connected, however, this connection as well as differing aspects are not self–evident. The article begins with analysis of the issue of assignment, which is a part of the factoring relations, as a particular object of civil rights, civil turnover. Different approaches to the right of claim (demand) as an object of civil rights are analysed. The analysis continues with discussion of the relationship between notions of the assignment (cession) and factoring law. The author takes the view that the foundation of the factoring agreement is the assignment, from which the factoring actually derives. When dealing with the questions whether the factoring is a separate type of the assignment, the author is of the opinion that factoring may not be considered a type of the assignment as the assignment is only one of the elements, albeit essential, of the factoring agreement. Following the conclusion that the assignment is only one of the elements of the factoring agreement, the author seeks to reveal the legal nature of the factoring institute which has been newly introduced in the Civil Code of the Republic of Lithuania. The article goes on with addressing the fundamental issues of the assignment institute – the problems of the assignment as a separate transaction and its abstractness. The theoretical substantiation of these issues is important for the correct understanding of the factoring legal relations and their nature as the legal norms regulating the assignment are subsidiary applicable to the factoring. The author points out that the analysed literature provides for quite varying solutions to these issues and also discusses the practice of the Lithuanian courts. The article concludes that in the factoring relations the assignment takes quite a new qualitative composition and is of special commercial character, therefore the differences of the assignment as such and the assignment in the factoring transactions are to be analysed in order to reveal the relationship of these two legal institutes. The article provides analysis of the factors causing such differences and their reasons.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleReikalavimo perleidimas ir faktoringas.en
dc.title.alternativeAssignment and factoring.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje nagrinėjamas reikalavimo perleidimo ir faktoringo santykis. Šie skirtingi teisės institutai yra neabejotinai susiję, tačiau ryšys, kaip ir juos skiriantys aspektai, nėra aki-vaizdūs. Straipsnio pradžioje nagrinėjama reikalavimo teisės, kuri yra ir faktoringo santykių dalis, kaip ypatingo civilinių teisių objekto, civilinio apyvartumo problema. Toliau aptariamas reikalavimo perleidimo (cesijos) ir faktoringo teisės institutų santykis. Straipsnyje autorė lai-kosi nuomonės, kad faktoringo sandorio pagrindas yra cesija, iš kurios jis ir yra kildinamas. Nagrinėdama klausimą, ar faktoringas yra atskira cesijos rūšis, autorė teigia, kad faktoringo negalima laikyti cesijos rūšimi – cesija yra tik vienas, nors ir esminis, iš faktoringo sandorio elementų. Padarius išvadą, kad reikalavimo perleidimas yra tik vienas iš faktoringo sutarties elementų, bei siekiant atskleisti naujai Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse reglamentuoto faktoringo instituto teisinę prigimtį, straipsnyje keliamos esminės reikalavimo perleidimo instituto problemos – cesijos, kaip savarankiško sandorio, bei jo abstraktumo problemos. Šių klausimų teorinis pagrindimas turi tiesioginę reikšmę faktoringo teisinių santykių, jų prigimties teisingam suvokimui atsižvelgiant į tai, kad jiems cesiją reglamentuojančios normos tai-komos subsidiariai. Pabrėžiama, kad analizuojamoje literatūroje iškeltų problemų sprendimas yra nevienalytis, aptariama egzistuojanti Lietuvos teismų praktika. Straipsnyje daroma išvada, kad cesijos sudėtis faktoringo santykiuose tampa kokybiškai nauja ir yra ypatinga – komercinio pobūdžio, todėl nagrinėjami cesijos ir cesijos faktoringo sutartyje skirtumai, padedantys atskleisti šių teisėsen
dc.identifier.aleph000001689en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2004, 47(55)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordReikalavimo perleidimasen
dc.subject.keywordFaktoringasen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record