Show simple item record

dc.contributor.authorRudzkienė, Vitalija
dc.date.accessioned2015-09-29T07:06:57Z
dc.date.available2015-09-29T07:06:57Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3631/3423
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/14040
dc.description.abstractOne of the most sensitive indicators of a moral and social state of society is criminality. The paper examines causes of criminality in Lithuania and compares criminality in Lithuania with criminal situation in others East European countries. Estimating causes of criminality we have to perform an analysis of social–economic indices and to determine their influence to tendencies of criminality. A gross national product, unemployment and economical strata in population are the main social–economical indices. Results of investigation corroborate the main worldwide tendencies. The number of crimes does not have tendency to decrease depending directly on changes for the better in economical situation. The social justice level of society always has had the great influence to criminality. The number of crimes decreases when economical product is distributed more evenly between strata of population. General tendencies of criminality in Lithuania are the same as in Bulgaria, Hungary or Poland. Dynamic series allows to decrease differences in crime registration systems and to distinguish the main trends in the rate of criminality. The analysis of differences between the criminality in Lithuania and the average criminality rates in Bulgaria, Hungary and Poland is fulfilled using linear regression model.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleLietuvos kriminalinių ir socialinių-ekonominių rodiklių ryšių analizė.en
dc.title.alternativeAnalysis of influence of social - economic indices to criminality in Lithuania.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltVienas iš svarbiausių rodiklių, apibūdinančių moralinę ir socialinę valstybės padėtį, yra nusikalstamumas. Straipsnyje teisinės statistikos metodais nagrinėjama bendrųjų Lietuvos socialinių–ekonominių rodiklių įtaka nusikalstamumui, o Lietuvos kriminalinis lygis lyginamas su kitų Rytų Europos valstybių kriminaliniu lygiu. Didžiausią įtaką valstybės kriminalinei padėčiai turi tokie esminiai rodikliai kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti vienam gyventojui, visuomenės narių ekonominis susisluoksniavimas ir nedarbas. Didelis bedarbių skaičius, ypač tarp jaunimo, valstybei visada kėlė didžiausią rūpestį. Tyrimo rezultatai patvirtina bendrąsias pasaulines tendencijas. BVP didėjimas tiesiogiai nusikalstamumo nemažina. Tuo tarpu tolygesnis ekonominio produkto paskirstymas tarp visuomenės narių kriminalinę padėtį gerina. Pagrindinės nusikalstamumo Lietuvoje ir kitose Rytų Europos valstybėse raidos tendencijos yra panašios. Bendro nusikaltimų skaičiaus Lietuvoje ir vidutinio nusikaltimų skaičiaus Bulgarijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje skirtumai buvo tiriami taikant tiesinės regresijos modelį.en
dc.identifier.aleph000000551en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2002, 18(26)en
dc.subject.facultyPolitikos ir vadybos fakultetasen
dc.subject.keywordNusikalstamumasen
dc.subject.keywordKriminalistikaen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record