Show simple item record

dc.contributor.authorŽiobienė, Edita
dc.date.accessioned2015-04-29T07:55:15Z
dc.date.available2015-04-29T07:55:15Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3567/3359
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13932
dc.description.abstractThis article focuses on the issue: whether limits of freedom of expression and information differ with regard to private and public persons. Analysis of the Lithuanian Constitution, national law and case law as well as European Court of Human Rights decisions was made in order to explore the issue. The rights set out in Constitution and Convention on Human Rights are not absolute. The Constitution and Convention require a fair balance to be struck and maintained between conflicting rights, taking into account the importance, which the Court of Human Rights has attached to the freedom of press to investigate political matters in the public interest. The analysis revealed, that public persons are afforded minimum protection of their reputations and private lives while, they enjoy broader limits of speech and press freedom than private persons. According to the Strasbourg Court a public person inevitably and knowingly „lays himself open to close scrunity of his every word and deed by both journalists and the public at large, and he must consequently display a greater degree of tolerance“ [13].en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleLietuvos Respublikos konstitucijoje įtvirtinta privataus gyvenimo apsauga: informacijos skleidimo apie viešuosius ir privačius asmenis skirtumai.en
dc.title.alternativeConstitutional Rights to Privacy: Limits of Spreading Information about Public and Private Persons.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltTiesioginis Konstitucijos taikymas, aktyvi konstitucinės kontrolės institucijų veikla, galimybė ginti savo teises vadovaujantis Konstitucija rodo, jog Konstitucija vis labiau skverbiasi į teisinį gyvenimą bei skatina įstatymų leidėją gerbti jos nustatytus reikalavimus, įstatymu reguliuojant visuomeninius santykius. Teisė turi sudaryti priešingus interesus ir garantuoti norminiu pobūdžiu adekvačią tų interesų apsaugą. Todėl informacijos laisvė ir privataus gyvenimo neliečiamumo teisė, įtvirtintos Konstitucijoje, kelia įstatymų leidėjui uždavinį – reglamentuojant informacijos rinkimo ir skelbimo apie viešuosius ir privačius asmenis veiklą, išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į privatumą ir informacijos laisvės, išvengiant jų įgyvendinimo viena kitos sąskaita.en
dc.identifier.aleph000000696en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2002, 22(30)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordKonstitucijaen
dc.subject.keywordPrivataus gyvenimo apsaugaen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record