Show simple item record

dc.contributor.authorRudzkis, Tomas
dc.contributor.authorPanomariovas, Artūras
dc.date.accessioned2015-04-17T09:07:15Z
dc.date.available2015-04-17T09:07:15Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3554/3346
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13919
dc.description.abstractThe paper presents a survey of three theoretical models of investigation into proliferation of insurance fraud, which, when reconciled among themselves, would enable one to assess the latency of such illegal acts without using criminal cases related to insurance fraud: 1) Experts’ assessment method. This method is expedient when seeking to identify evaluation of fraud latency, define recommendations for prevention of such crimes, and to penetrate tendencies of their development. The method is mostly useful for analysis of insurance fraud (or fraud in separate types of insurance) tendencies and sanctions thereby, yet less for assessment of proliferation of the phenomenon. Therefore, this method should not be applied separately from the other theoretical models presented within the article. 2) Analysis of claims handling cases. The method best suits the evaluation of fraud latency and the assessment of loss amount caused via such crimes. Yet, data received using the mentioned method should be verified by applying the experts’ assessment method. 3) Method related to statistic analysis on the basis of frequency in events occurred to insured and uninsured subject matter. The method allows deducing fraud latency evaluation by matching the cumulative statistic information from criminal cases and the number of claims raised to insurance companies.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleSukčiavimo draudimo sferoje kriminologinio paplitimo tyrimo teorinio modelio prielaidos.en
dc.title.alternativeAssumptions of the theoretical model of investigation in criminologic proliferation of insurance fraud.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltUžsienio tyrėjų duomenimis (Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimai iš viso nebuvo atliekami), sukčiavimas draudimo sferoje yra vienas latentiškiausių nusikaltimų, tačiau įprastiniai latentiškumo tyrimo metodai, kurie remiasi baudžiamųjų bylų analize, Lietuvos atžvilgiu negali būti taikomi dėl tokių bylų trūkumo. Šiame straipsnyje pateikiami trijų teorinių modelių metmenys, kurių taikymas leistų gauti aptariamų veikų latentiškumo įverčius neturint jokios reikšmingos informacijos, susijusios su baudžiamųjų bylų, iškeltų dėl šių nusikaltimų, nagrinėjimu: ekspertų vertinimo, dokumentų analizės bei statistinės analizės, pagrįstos apdraustų ir neapdraustų objektų patirtų įvykių dažnio tyrimu. Kelių iš šių metodų taikymas to paties tiriamojo objekto atžvilgiu ir gautų rezultatų sutikrinimas įgalintų daryti gana pagrįstas išvadas apie sukčiavimo draudimo sferoje paplitimą.en
dc.identifier.aleph000000975en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2002, 23(31)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordKriminologijaen
dc.subject.keywordDraudimasen
dc.subject.keywordTyrimasen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record