Show simple item record

dc.contributor.authorPanomariovas, Artūras
dc.date.accessioned2015-04-08T06:35:57Z
dc.date.available2015-04-08T06:35:57Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3539/3331
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13883
dc.description.abstractThe restoration of independence in Lithuania created favourable conditions for freedom of behaviour and self-expression of participants of public relations, and this in its turn led to auspicious preconditions for development of publicly non-releasable information (secrets). Recently there is a tendency in Lithuania that often publicly non-releasable information (a secret) being of rather the same content is defined by different terms (names), which not only burdens investigation of crimes related directly to secrets, but also arises never-ending discussions that often lead to no concrete result, conditioning collapse of the whole system of secrets, if such has ever existed. On the one hand, such disorder in terminology of secrets has a negative impact on application of legal standards, causes legal nihilism and in cases, where there are not enough reasons to protect secrets, it creates preconditions to invent or create them. On the other hand, the State granting a person the right to have secrets of one kind or another has to ensure the proper protection of these secrets at the same time. Such situation stipulates the necessity to study diversity of secrets prevailing in the legal acts, to understand and explain „secrets“ as social legal phenomena and to reveal features characteristic for separate groups of secrets. In this article legal nature of secret is revealed, and methods of legal regulation for separate groups of secrets are analyzed.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleViešai neskelbiama informacija - paslaptis kaip socialinis teisinis reiškinys.en
dc.title.alternativePublicly non-releasable information - secrets as social legal phenomenon.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltLietuvai atkūrus nepriklausomybę visuomeninių santykių pasikeitimas sudarė palankias sąlygas jų dalyvių elgesio bei raiškos laisvei, o tai savo ruožtu sudarė palankias prielaidas viešai neskelbiamai informacijai (paslaptims) plėtotis. Pastaruoju metu Lietuvoje pastebima tendencija neretai to paties turinio viešai neskelbiamą informaciją (paslaptį) įvardyti skirtingais terminais (pavadinimais), o tai ne tik sunkina nusikaltimų, tiesiogiai susijusių su paslaptimi, tyrimą, bet ir sukelia niekada nesibaigiančias bei jokio konkretaus rezultato nepasiekiančias diskusijas, lemia visos paslapčių sistemos, jei tokia kada nors buvo, griūtį. Viena vertus, tokia nesuvienodinta paslapčių terminologija neigiamai atsiliepia teisės normų taikymui, gimdo teisinį nihilizmą, sukuria prielaidas ten, kur nėra pakankamai priežasčių, saugoti paslaptis, jas išrasti arba sukurti. Kita vertus, valstybė, suteikusi asmeniui teisę turėti vienas ar kitas paslaptis, kartu privalo užtikrinti tinkamą tų paslapčių apsaugą. Tokia situacija skatina studijuoti teisės aktuose įtvirtintą paslapčių įvairovę, sistemiškai suprasti bei paaiškinti „paslaptis“ kaip savotišką socialinį teisinį reiškinį, atskleisti atskiroms paslapčių grupėms būdingus požymius. Straipsnyje analizuojama paslapties samprata, atskleidžiama jos socialinė teisinė prigimtis, išskiriami atskiroms paslapčių grupėms būdingi teisinio reguliavimo metodai.en
dc.identifier.aleph000001130en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2002, 24(32)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordNeskelbiama informacija.Teisiniai reguliavimo metodaien
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record