Show simple item record

dc.contributor.authorPaulikas, Vygandas Kazimieras
dc.contributor.authorAdamonis, Vidmantas
dc.date.accessioned2015-04-03T11:27:12Z
dc.date.available2015-04-03T11:27:12Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/2508/2315
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13851
dc.description.abstractThe functions and powers of local self-governance are broadly discussed at all levels of government institutions, non-governmental organizations and communities. There is an expressed position that local communities and their local self-governing institutions should be given the power of subsidiary decision making in locally specific issues. However, year after year, the unanimous attitude is suppressed by financial and fiscal dependence upon the central government, unreasonably large territorial units with high population density. These circumstances limit down the decision-making and, moreover, the implementation of the decisions. From this point of view, the financial and fiscal powers of local self-governing institutions and, consequently, the decision-making strata are significantly different from those in other Baltic and Central European countries, as well as Scandinavian states. This article deals with the analysis of local self-governing administration in terms of its fiscal and financial empowerment, the size of the local communities and its impact on decision-making. A comparison is drawn with Scandinavian, central European and Baltic countries.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleVietos savivalda ir sprendimų priėmimasen
dc.title.alternativeDecision making in local self-governanceen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltLietuvos vietos savivaldos funkcionavimo bei jos galių klausimu daug diskutuojama įvairių lygių valdžios institucijose, visuomeninėse organizacijose, bendruomenėse. Vieningai pritariama, jog būtina suteikti didesnes galias pačioms bendruomenėms bei jų išrinktoms vietos valdžios institucijoms spręsti tas problemas, kurias jos geriausiai išmano (subsidiarumas). Deja, metai iš metų, kalbant apie vietos savivaldos galių didinimą, nesikeičia vietos savivaldos finansinė ir fiskalinė priklausomybė nuo centrinės valdžios, lieka nepagrįstai dideli savivaldybių teritorijos dydžiai (gyventojų kiekis). Tai lemia ribotas sprendimų priėmimo galimybes, jau priimtų sprendimų įgyvendinimą. Lietuvos vietos savivaldos finansinis ir fiskalinis savarankiškumas bei iš to sekanti sprendimų priėmimo galimybė gerokai skiriasi nuo kitų Baltijos bei Vidurio Europos ir Skandinavijos valstybių. Šis straipsnis skirtas mūsų valstybės vietos savivaldos fiskalinio bei finansinio savarankiškumo bei savivaldybių dydžių palyginti su Skandinavijos, Vidurio Europos ir Baltijos valstybėmis nulemtai sprendimų priėmimo galių analizei.en
dc.identifier.aleph000001193en
dc.publication.sourceViešoji politika ir administravimas, 2003, Nr. 4en
dc.subject.facultyPolitikos ir vadybos fakultetasen
dc.subject.keywordSavivaldaen
dc.subject.keywordLocal self-governmenten
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection03S - Vadybaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record