Show simple item record

dc.contributor.authorMatonytė, Irmina
dc.date.accessioned2015-04-02T11:08:57Z
dc.date.available2015-04-02T11:08:57Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/2495/2302
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13838
dc.description.abstractThe overview of various theories allows us to conclude that civil society is an important scientific concept and a multi-layered phenomenon. Philosophical ethical and cultural paradigm stresses the importance of the personality in civil society initiatives, also it takes the role of the State as an absolute factor. Civic consciousness and responsibility when linked to education, is broadly understood as civility. Variety of social systems and their change is interpreted with reservation and in relative terms. Political scientists are interested in a more narrow aspect of civil society – into its manifestation and development under conditions of the democratic State. For them the basic is concept of interest groups is essential therefore public opinion and public discourse are in the focus of the research. Recently topic of corruption, interpreted as a reflection of the civic values functional in the given society, became very popular among the researchers. Sociologists view civil society as a political, social and economic complex. High importance is attributed to such concepts as volunteerism, philanthropy, trust, etc. Specialists of public administration base their insights on the background defined by the above-described theories and try to confer them practical meaning, recognize applicable elements, apt to managerial knowledge, create realistic strategies how to foster civil society that is considered to be an important, positive phenomenon that could be improved by the legal and managerial instruments.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titlePilietinės visuomenės tyrimo teorinės perspektyvosen
dc.title.alternativeTheoretical approaches in civil society researchen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje apžvelgiama, kaip pilietinės visuomenės sampratą ir reiškinį nagrinėja filosofai, politologai, sociologai bei viešojo administravimo specialistai. Tokiu palyginamuoju būdu atskleidžiamas pats pilietinės visuomenės daugiaprasmiškumas ir daugiaplaniškumas. Gvildenama ir istorinė perspektyva (kaip pilietinė visuomenė iš filosofinės abstrakčios kategorijos perslinko vadybinio taikomojo pobūdžio interpretacijų link). Pateikiama ir komentuojama nemažai empirinių duomenų, kurie įvairių tyrinėtojų buvo surinkti būtent pilietinės visuomenės analizės tikslais. Lietuvių mokslininkų darbai pristatomi plačiame pasaulyje pripažintų teorijų ir akademinių autoritetų praktinių įžvalgų kontekste. Išryškinamas tarpdisciplininio požiūrio į pilietinę visuomenę reikalingumas ir potencialas.en
dc.identifier.aleph000005343en
dc.publication.sourceViešoji politika ir administravimas, 2003, Nr. 5en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordPilietinė visuomenėen
dc.subject.keywordInteresų grupėsen
dc.subject.keywordCivil societyen
dc.subject.keywordInterest groupsen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection03S - Vadybaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record