Show simple item record

dc.contributor.authorDriukas, Artūras
dc.date.accessioned2015-03-10T09:49:18Z
dc.date.available2015-03-10T09:49:18Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3458/3252
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13689
dc.description.abstractThe article describes the conception of limitation, the purpose and the main principles of application in the modern law, examines the reform of the institution of limitation after re-creation of the independence of Lithuania. The article also discuses the main changes of law norms of this institution maid in the new Civil code, the perspectives of legal regulation and application of limitation. When the independence of Lithuania was re-created the regulation of institution of limitation was inadequate to social economical circumstances and common principles of the public system juridical regulation. The Civil code regulation of the institution of limitation was essentially modified at 1994 - there was determined the uniform legal regime of application of limitation to all subjects of civil turnover and restored the effect of such principles as equality, disposition, impartiality of court in application of rules of limitation. It’s determined that limitation can be applied in all cases only according the demand of the debtor (defendant). Some other innovations of legal regulation of limitation are also analysed by using the comparative method. These innovations are determined in the Civil Code confirmed by law No. VIII-1864 at 18th of July 2000 and causes the restriction of the application of limitation, granting the priority to defence of rights.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleIeškinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai teisiniai aspektai.
dc.title.alternativeThe development of the institution of limitation of actions in Lithuania: material and process legal aspects.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje apibūdinama ieškinio senaties samprata, paskirtis bei pagrindiniai taikymo principai šiuolaikinėje teisėje, apžvelgiama ieškinio senaties instituto reforma atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, aptariami pagrindiniai Civiliniame kodekse padaryti šį institutą reglamentuojančių teisės normų pakeitimai, ieškinio senaties instituto teisinio reguliavimo bei taikymo perspektyvos. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ieškinio senaties reglamentavimas neatitiko pasikeitusių socialinių ekonominių sąlygų bei visuomeninio gyvenimo teisinio reguliavimo bendrųjų principų. 1994 m. Civiliniame kodekse padaryti konceptualūs ieškinio senaties instituto teisinio reguliavimo pakeitimai – įtvirtintas vienodas ieškinio senaties taikymo teisinis režimas visiems civilinės apyvartos subjektams, atkurtas lygiateisiškumo, dispozityvumo, teismo neutralumo principų veikimas taikant ieškinio senaties taisykles. Nustatyta, kad ieškinio senatį teismas visais atvejais gali taikyti tik esant skolininko (atsakovo) reikalavimui. Tai-kant lyginamąjį metodą straipsnyje taip pat analizuojamos Civilinio kodekso ieškinio senaties instituto teisinio reguliavimo naujovės.en
dc.identifier.aleph000001267en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2003, 31(39)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordIeškinio senatisen
dc.subject.keywordCivilinis kodeksasen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record