Show simple item record

dc.contributor.authorSmalskys, Vainius
dc.date.accessioned2015-03-10T09:16:17Z
dc.date.available2015-03-10T09:16:17Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/2428/2235
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13687
dc.description.abstractThe article presents one of social research method - content analysis which is still scarcely known to Lithuanian research community. Discursive nature of public policy and vast amounts of communications expressed in different symbolic (textual, sound and visual) forms in the processes of public policy are the key factors implying the potential fruitful use of quantitative content analysis in the research projects. Therefore, the attempts are made to chart the framework of when and how this method might be most efficient in the public policy analysis. The emphasis is placed on the advantages of this method. When scientist needs to conduct extensive, comprehensive, longitudinal, unobtrusive and/or repeated analysis of the contents of huge amount of social communications or social meanings method of content analysis is rather useful.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.title"Gerovės valstybės" ir socialinės viešosios politikos krypčių teoriniai aspektaien
dc.title.alternativeTheoretical aspects of welfare state and social trends of public policyen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje analizuojami „gerovės valstybės" modeliai bei šiuolaikinės socialinės politikos tendencijos. Akcentuojama, kad dabartiniu laikotarpiu daugiausia kritikos susilaukia redistribucinis socialinei politikos modelis. Parodyta, kad šalyse, kur stipri vokiškosios kultūros įtaka ar krikščioniškosios tradicijos, bandoma kurti socialinę rinkos ekonomiką, grįstą socialinio subsidiarumo principu. Analizuojant viešojo sektoriaus reformų nuostatas ir „gerovės valstybės" modelius, daroma išvada, kad „naujosios viešosios vadybos" varianto, vadinamo „naująja viešąja tarnyba", nuostatos yra identiškos su daugeliu motyvacinio korporacinio „gerovės valstybės" modelio nuostatomis ir kad šių modelių konvergencija socialinei politikos ir socialinio administravimo srityje galėtų išspręsti daugelį socialinių problemų. Pagrindžiama] kad ir Centrinės ir Rytų Europos valstybėms, įgyvendinant reformas pagrindinėse socialinės politiku srityse, tikslinga būtų taikyti motyvacinį-korporacinį „gerovės valstybės" modelį, atitinkantį tiek modernią tiek tradicines socialinės politikos tendencijas.en
dc.identifier.aleph000005115en
dc.publication.sourceViešoji politika ir administravimas, 2005, Nr. 11en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordGerovės valstybėen
dc.subject.keywordSocialinė politikaen
dc.subject.keywordKatalikų Bažnyčios socialinis mokymasen
dc.subject.keywordSocialinė rinkos ekonomikaen
dc.subject.keywordViešasis administravimasen
dc.subject.keywordWelfare stateen
dc.subject.keywordSocial policyen
dc.subject.keywordSocial studies of Catholic Churchen
dc.subject.keywordSocial market economyen
dc.subject.keywordPublic administrationen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection03S - Vadybaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record