Show simple item record

dc.contributor.authorSelelionytė, Simona
dc.date.accessioned2015-02-23T08:52:57Z
dc.date.available2015-02-23T08:52:57Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3190/2989
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13583
dc.description.abstractThis article analyses norms of Lithuanian law which regulate tort liability of the state for the harm caused by wrongful acts of the public institutions and officials having the aim to disclose the virtual content of the concept „state“ as the debtor in the said tort. The author focuses on the problems of the liability of the state for the harm caused by the wrongful acts of the legislative power of the Republic of Lithuania, i.e. the author seeks to ascertain if according to the legal acts of the Republic of Lithuania the state may be deemed to have waived the sovereign immunity against the claims of private natural and legal persons arising out of the harm done by the acts of the legislative power. The legal theory and judicial practice of selected foreign counties and the European Union is analyzed in the article, as well. Moreover, the article seeks to disclose the possible influence of the recently settled practice of the European Court of Justice to the national law of the member states regulating the tort law of the state. Having the aim to discuss the issue in detail, the author presents the evolution of the state immunity doctrine in France, England, United States of America, Germany and Belgium in historical aspect and discloses the content of three known principles of the liability of the state („the king can do no wrong“, „the king decides himself what is right and what is wrong“ and „the king is just and ordinary guy“). The author analyses the content of articles 6.271 – 6.272 of the Lithuanian Civil Code which came into force on the 1st of July, 2001 and of article 5 of the Lithuanian Constitution and draws the conclusion that the said articles do not preclude tort liability of the state neither for the wrongdoings of the executive and judicial, nor of the legislative branch of the Republic of Lithuania. According to this, the author attempts to reason her opinion that the commentary of the article 6.271 of the Civil Code of the Republic of Lithuania glossing that it regulates only liability for the harm caused by the acts of the executive and judicial branches is unjustified. Seeking to disclose the position of the judiciary of Lithuania to the analyzed problem, the author discuses the decisions of the Supreme Administrative Court of Lithuania of March 21, 2003 and of June 27, 2003 m. which dealt (or ought to have dealt) with the question of liability of the state for the harm caused by the law later recognized by the Lithuanian Constitutional Court to be unconstitutional.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleValstybė kaip civilinės deliktinės atsakomybės subjektas.en
dc.title.alternativeState as a subject of tort liability.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltŠiame straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos Respublikos teisės normos, reglamentuojančios valstybės civilinę deliktinę atsakomybę už neteisėtais valstybės valdžios institucijų bei pareigūnų aktais padarytą žalą, siekiant atskleisti tikrąjį sąvokos „valstybė“ kaip delikto subjekto, skolininko, turinį. Straipsnyje analizuojama valstybės civilinės atsakomybės už įstatymų leidžiamosios valdžios neteisėtais aktais padarytą žalą problematika, t. y. siekiama išsiaiškinti, ar, remiantis galiojančiais teisės aktais, Lietuvos valstybė yra atsisakiusi imuniteto nuo civilinės atsakomybės už aukščiausios valdžios institucijos privatiems asmenims padarytą žalą. Straipsnyje analizuojama užsienio valstybių ir Europos Sąjungos teisės teorija ir teismų praktika iškeltais klausimais, taip pat siekiama atskleisti galimą pastaraisiais dešimtmečiais susiformavusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos įtaką valstybių Europos Sąjungos narių nacionalinei teisei, reglamentuojančiai valstybės civilinę deliktinę atsakomybę. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – ištirti, ar už visų valdžios šakų – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės – institucijų bei pareigūnų privatiems asmenims padarytą žalą Lietuvos valstybė, remiantis galiojančiais teisės aktais, privalo atsakyti, konkrečiai imant, ar Lietuvos Respublikoje yra atsisakyta valstybės imuniteto nuo civilinės atsakomybės už neteisėtus įstatymų leidžiamosios valdžios aktus. Siekiant iškelto tikslo taikyti pagrindiniai teisės mokslo tyrimo metodai: loginis-analitinis, gramatinis, lyginamasis, sisteminis ir kiti.en
dc.identifier.aleph1806en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2004, 51(59)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordĮstatymų viršenybėen
dc.subject.keywordViešoji atsakomybėen
dc.subject.keywordDeliktinė atsakomybėen
dc.subject.keywordLegal stateen
dc.subject.keywordPublic liabilityen
dc.subject.keywordState civil tortions liabilityen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record