Show simple item record

dc.contributor.authorDaukšienė, Inga
dc.date.accessioned2015-02-11T07:23:30Z
dc.date.available2015-02-11T07:23:30Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3372/3167
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13517
dc.description.abstractFree movement of goods is a fundamental right of European Communities. It creates common labor market in the Communities. Article 39 (ex 49) of the EC Treaty provides the worker with a possibility to exercise his freedom of movement choosing his place of work anywhere in the EU territory. This article analyzes the workers right not to be discriminated against on the basis of nationality. The work seeks to overview the concept of discrimination and the problem areas of interpretation. The work further analyzes the concepts of direct and indirect discrimination as well as problems of application. The author poses questions whether European Communities law also prohibits discrimination of their own nationals and whether the free movement of goods should prohibit application of discriminatory measures only or should also include non-discriminatory ones. The author employs comparative method analyzing the jurisprudence of the ECJ and evaluating the opinions of the EU law scholars. The article makes the following observations: The right not to be discriminated against on the basis of nationality is a fundamental right in the free movement of workers. It provides that EU nationals may not be treated worse than respective nationals of the Member States. Although the EU law developments and increasing integration makes amends to the content of free movement of workers. Scholars essentially agree that in the attempts to realize the aims of the EC treaty, prohibition of indirect discrimination is not sufficient; it is necessary to prohibit all barriers to free movement of workers.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleLaisvas darbuotojų judėjimas - diskriminacijos pilietybės pagrindu draudimas.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltLaisvas darbuotojų judėjimas – tai fundamentalioji Europos Bendrijos teisė, sukurianti Bendrijoje bendrą darbo rinką. Remiantis Europos Bendrijos sutarties 39 straipsniu (buv. 49), darbuotojui suteikiama galimybė laisvai pasirinkti darbo vietą visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Šio straipsnio mokslinių tyrimų objektas – viena iš laisvo darbuotojų judėjimo teisių – teisė nebūti diskriminuojamam pilietybės pagrindu darbo srityje. Darbe siekiama atskleisti laisvai judančių darbuotojų teises nebūti diskriminuojam pilietybės pagrindu sampratą, aiškinimo ir taikymo ypatumus bei problemas. Darbe analizuojamos atviros ir paslėptos laisvai judančių darbuotojų diskriminacijos sampratos bei taikymo problemos, keliami klausimai, ar Europos Bendrijos teisė taip pat draudžia ir vietinių piliečių diskriminavimą, ar reikėtų laisvai judantiems darbuotojams drausti tik diskriminuojančių ar ir nediskriminuojančio pobūdžio priemonių taikymą. Minėti klausimai nagrinėjami lyginamuoju metodu analizuojant Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją bei vertinant Europos Sąjungos teisės doktrinos specialistų nuomones.en
dc.identifier.aleph000001384en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2003, 36(44)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordDarbo rinkaen
dc.subject.keywordPilietybėen
dc.subject.keywordDarbuotojaien
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record