Show simple item record

dc.contributor.authorKazėnas, Gediminas
dc.date.accessioned2015-02-11T07:10:08Z
dc.date.available2015-02-11T07:10:08Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/2391/2198
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13513
dc.description.abstractAgricultural policy in the EU project was one of the most important parts. That caused several reasons. Intensively supported EU agriculture devoloped very fast, what caused, that setted tasks were achieved and EU faced surpluses of agricultural products. In the same time there come into being very influencive lobby group representing interests of farmers, which actively opposed to any more radical reform. Created market organisation measures caused, that EU market of agricultural products were isolated from cheapest products of the rest of the world and surpluses could be sold only with hight subsidies. That made EU agrucultural policy very expencive and dissatisfaction rose inside EU and from trade partners. It was obvious, that EU common agricultural policy needs reforms. First significant and efective reforms were in 1992. Later – „Agenda 2000“, which was based on previos reforms, but more radical with clear link to rural development.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleEuropos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos reformaen
dc.title.alternativeReform of EU common agricultural policyen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltBendroji žemės ūkio politika (toliau – BŽUP) buvo viena svarbiausių kuriamo Europos bendrijos projekto sudėtinių dalių. Jos svarbą lėmė kelios priežastys: maisto produktų stygius pokario Europoje, siekis skatinti ūkininkų ūkių modernizaciją bei efektyvumą, didelė dirbančiųjų dalis šiame sektoriuje. Žemės ūkis, intensyviai remiamas, sparčiai plėtojosi, todėl užsibrėžti tikslai buvo greitai pasiekti ir Europos Bendrijos šalių rinkose atsirado žemės ūkio produktų perteklius. Kartu EB šalyse susiformavo įtakinga žemdirbių interesams atstovaujanti lobistinė grupė, kuri priešinosi radikalesnei žemės ūkio politikos reformai. Sukurtos rinkų apsaugos priemonės lėmė, kad Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio produktų rinka tapo atskirta nuo pigesnės trečiųjų šalių produkcijos, o savosios žemės ūkio produkcijos pertekliui parduoti užsienio rinkose teko skirti dideles eksporto subsidijas. Tai kėlė vartotojų nepasitenkinimą dėl didelių maisto kainų, o prekybos partnerių ir PPO – dėl prekybos iškraipymų ir besivystančių šalių ūkininkų žlugdymo. Dėl to EB šalyse brendo BŽŪP reformos būtinybė. Vidinės ir išorinės priežastys lėmė, kad pirmoji BŽŪP reforma, šiek tiek liberalizavusi sistemą, buvo įgyvendinta 1992 m. Antroji reforma „Darbotvarkė 2000“ numatė tolesnes ES agrarinės politikos liberalizavimo gaires iki 2006 m. Iš esmės ji buvo ankstesnės reformos tąsa, tačiau daug radikalesnė ir žemės ūkio ekonominius augimo aspektus laipsniškai transformavo į kaimo plėtrą. Ta pačia linkme numatoma įgyvendinti BŽŪP reformą ir po 2006 m.en
dc.identifier.aleph000002092en
dc.publication.sourceViešoji politika ir administravimas, 2005, Nr. 14en
dc.subject.facultyPolitikos ir vadybos fakultetasen
dc.subject.keywordBendroji žemės ūkio politikaen
dc.subject.keywordCommon agricultural policyen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection03S - Vadybaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record