Show simple item record

dc.contributor.authorŽidonis, Žilvinas
dc.contributor.authorSudnickas, Tadas
dc.date.accessioned2015-02-10T13:20:24Z
dc.date.available2015-02-10T13:20:24Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/2388/2195
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13504
dc.description.abstractThis article examines the problem of ministerial accountability from the perspective of New Public Management. In the beginning different types of accountability are discussed and analyzed. Based on the transaction costs theory and agency theory, the model of ministerial accountability is developed. This model has been employed to analyze accountability relationships between Lithuanian Parliament and Government. Finally, the authors propose some remedies in order to introduce managerial dimension of ministerial accountability. At the same time, authors argue that, while New Public Management may be effective in addressing certain public policy issues, in the case of ministerial accountability, political control should play a key role.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleMinisterinės atskaitomybės problema naujosios viešosios vadybos požiūriuen
dc.title.alternativeNew public management and ministerial accountabilityen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje nagrinėjama Vyriausybės atskaitomybės Seimui tobulinimo problema naujosios viešosios vadybos požiūriu. Naujosios viešosios vadybos koncepcija, besiremianti viešojo pasirinkimo (angl. public choice), užsakovo ir vykdytojo (angl. principal-agent) bei sandorio išlaidų teorijomis (angl. transaction costs theory), kelia aikštėn naujus įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių santykių sprendimo būdus. Pirmoje straipsnio dalyje nagrinėjamos viešojo sektoriaus atskaitomybės samprata ir rūšys. Antroje ir trečioje dalyse atskleidžiamas Naujosios viešosios vadybos požiūris į ministerijų ir kitų viešąją politiką įgyvendinančių institucijų atsakomybę rinkėjams ir juos atstovaujančiam Parlamentui. Taip pat nagrinėjama politinės vadovybės sprendimų ir veiklos rezultatyvumo valdymo problema. Ketvirtoje dalyje analizuojama Lietuvos Vyriausybės atsakomybės Seimui problema. Nagrinėjami ją reglamentuojantys teisiniai aktai – Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vyriausybės įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo statutas ir kiti teisiniai aktai. Remiantis Vyriausybės programa ir veiksmų planu bandoma išsiaiškinti, ar Vyriausybė turi suformulavusi konkrečius veiklos tikslus bei kaip šių tikslų įgyvendinimas gali būti empiriškai išmatuotas ir įvertintas. Penktoje dalyje pateikiami analizės rezultatai, apibendrinimai ir pasiūlymai. Straipsnyje konstatuojama, kad Lietuvos politinėje sistemoje įtvirtintas ministerinės atsakomybės principas neužtikrina efektyvios vyriausybės darbo kontrolės. Siūlomos Seimo ir Vyriausybės santykių tobulinimo priemonės, kurios, be teisinės atsakomybės, įtvirtintų vadybinį atsakomybės principą.en
dc.identifier.aleph000002090en
dc.publication.sourceViešoji politika ir administravimas, 2005, Nr. 14en
dc.subject.facultyPolitikos ir vadybos fakultetasen
dc.subject.keywordAtskaitomybėen
dc.subject.keywordViešasis pasirinkimasen
dc.subject.keywordAccountabilityen
dc.subject.keywordPublic choiceen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection03S - Vadybaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record