Show simple item record

dc.contributor.authorBarkauskas, Alvydas
dc.date.accessioned2015-02-06T11:58:21Z
dc.date.available2015-02-06T11:58:21Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3310/3107
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13409
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleNusikaltimo tyrimo versijų kėlimo pagrindo nustatymas.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltNusikaltimų tyrimas yra sudėtingas pažinimo procesas, jungiantis loginius ir psichologinius elementus bei patirtį. Ypač sudėtinga pradėti tirti nusikalstamas veikas tada, kai įvykį tiriantis pareigūnas turi nedaug duomenų, kuriais remdamasis galėtų bent apytiksliai nuspėti tiriamo įvykio priežastis bei pobūdį. Dažniausiai informacija būna negausi, atspindi tik atskirus įvykio epizodus, dėl to sudėtinga spręsti apie jo esmę ir nustatyti, ar konkretūs duomenys gali būti susiję su tiriamu įvykiu, ar ne. Šiuo atveju kyla dilema: kokius duomenis galima atmesti kaip nepagrįstus ir kokiais galima remtis bei kelti nusikaltimo tyrimo versijas? Nuo to priklauso, ar, remiantis tais duomenimis, reikia kelti versijas, ar ne. Šiuo atveju kyla versijos kėlimo pagrindo problema. Nuo to priklauso tyrimo kokybė, efektyvumas ir operatyvumas. Nusikaltimo tyrimo versijų kėlimo pagrindas, daugelio teisininkų nuomone, yra duomenys, gauti tiek iš procesinių, tiek iš neprocesinių šaltinių (orientuojamoji informacija).en
dc.identifier.aleph000001511en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2003, 41(49)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordTyrimo versijosen
dc.subject.keywordMąstymo procesasen
dc.subject.keywordKriminalistinės versijosen
dc.subject.keywordErmitlung Versionen
dc.subject.keywordKriminalistische Versionen
dc.subject.keywordDenkmodelen
dc.subject.keywordDenkprozessen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record