Show simple item record

dc.contributor.authorMarkauskas, Laimonas
dc.date.accessioned2015-01-29T11:47:01Z
dc.date.available2015-01-29T11:47:01Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3136/2937
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13312
dc.description.abstractThe right to free of charge treatment belongs to the group of social human rights. The implementation of this group of human rights usually depends on the economic situation of the state and its social policy, and, in particular, right to free charge treatment depends on the health protection policy of the state. Nevertheless, in lots of cases the right to free of charge treatment has constitutional basis, as the grounds for this human right are established in the constitutions of the states (e.g. Finland, Estonia, Latvia, Poland, Russia, etc.). In Lithuania the right to free of charge health protection is established in Article 53 of the Constitution of the Republic of Lithuania, which establishes that the state shall take care of people’s health and shall guarantee medical aid and services in the event of sickness, and the procedure for providing medical aid to citizens free of charge at state health care institutions shall be established by law. In fact, the obligation of the state to take care of people’s health and guarantee medical aid and services in the event of sickness, includes the obligation to guarantee the right to the free of charge treatment, however, the extent of such free of charge treatment, and the procedure of the rendering of free of charge treatment shall be established by laws. In order to comply with the minimum standards of free of charge treatment, at least the essential medical aid shall be guaranteed to all persons, and such aid shall comply with accessability and acceptability principles.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleKonstitucinė teisė į nemokamą gydymą: interpretavimo problemos.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje nagrinėjamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, o įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką, ir pateikiama šių Konstitucijos nuostatų interpretacija. Autorius analizuoja teisės į nemokamą gydymą įtvirtinimą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose, nagrinėja valstybės įsipareigojimų, nustatytų Konstitucijos 53 straipsnyje, pobūdį, kokiems asmenims turėtų būti taikoma ši teisė, kokia yra nemokamos medicinos pagalbos apimtis ir kaip užtikrinama teisė į nemokamą gydymą laikantis kai kurių Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų. Konstitucijos 53 straipsnyje iš esmės deklaruojama teisė į sveikatos priežiūrą bei įtvirtinta iš esmės blanketinė norma, nukreipianti į nemokamos medicinos pagalbos ir nemokamo gydymo reglamentavimą pagal įstatymą. Todėl nagrinėjant valstybės įsipareigojimus pagal Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį nemažai remiamasi ir atitinkamų įstatymų nuostatomis. Straipsnyje keliamos nemokamo gydymo taikymo užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros apimties, nemokamos sveikatos priežiūros reglamentavimo problemos.en
dc.identifier.aleph000001905en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2005, 56(64)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordSveikatos sistemaen
dc.subject.keywordMedicininis aptarnavimasen
dc.subject.keywordSocialinės žmogaus teisėsen
dc.subject.keywordRight to free of charge treatmenten
dc.subject.keywordSocial rightsen
dc.subject.keywordInterpretationen
dc.subject.keywordHealth systemen
dc.subject.keywordHealth careen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record