Show simple item record

dc.contributor.authorTerehovičs, Vladimirs
dc.contributor.authorNīmande, Elita
dc.date.accessioned2015-01-28T12:57:18Z
dc.date.available2015-01-28T12:57:18Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3106/2907
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13277
dc.description.abstractThe article "Logically methodological aspects of positioning criminalistics in the system of scientific knowledge" deals with different levels of knowledge about criminalistics. Logically methodological aspects of positioning criminalistics in different systems of knowledge and practical activity are also analyzed in the article. In authors opinion it should be marked that historical tendencies of forming criminalistic knowledge let to formulate two main directions of the development of criminalistics: 1) direction of purposeful summarizing of criminal offences investigation experience by scientific methods and means with the aim to create more effective means and ways of contemporary criminal offences investigation, id est, direction to utilitarian attitude to scientific knowledge; 2) direction, following which in order to describe and explain sphere of reality related with criminal offences investigation, purposeful work in developing theory of criminalistics will take place.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleLogically methodological aspects of positioning criminalistics in the system of scientific knowledge.en
dc.title.alternativeLoginiai metodologiniai kriminalistikos apibudinimo aspektai mokslo pažinimo sistemoje.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje autoriai bando glaustai ir susistemintai apžvelgti atskirų mokslininkų nuomones apie kriminalistikos sistemą bei pateikti kriminalistikos definicijas. Remdamiesi XX a. įvairių salių teisinę literatūra, autoriai samprotauja apie kriminalistikos vietą teisės mokslų sistemoje. Jų nuomone, tam turi įtakos ir istoriškai nusistovėjęs požiūris, kurį galima būtų suskirstyti į keletą pagrindinių raidos krypčių. Šis požiūris kriminalistiką apibūdina kaip: 1) kryptingą elgesio modelį, kaip nusikaltimų tyrimo rezultatą, „įrankį" siekiant sukurti efektyvesnius būdus ir priemones šiuolaikiniams nusikaltimams tirti; 2) teorinio pobūdžio rekomendacijų sistemą, skirtą pareigūnų, tiriančių nusikaltimus, veiklai palengvinti. Straipsnyje apžvelgiamas istorinis kriminalistikos sąvokos bei turimo interpretavimas pabrėžiant H. Grosso darbus. Atkreipiamas dėmesys į šio mokslininko XIX a. pabaigoje išleistą knygą, kurioje teikiamos rekomendacijas pareigūnams, tiriantiems nusikaltimus. Aiškinama Austrijos mokslininko nuomonė apie mokslo, kuris padeda tirti nusikaltimus, struktūrą, jos turinį. Autoriai teigia, kad ilgą laiką kriminalistika buvo suvokiama tik kaip praktinis, o ne teorinis metodologinis mokslas. Dažniausiai šio mokslo žinias taikė institutai, laboratorijos irpan. Dėl šių priežasčių kriminalistika nebuvo dėstoma ir Europos bei JAV universitetuose, atskirais atvejais - tik profesinėse aukštosiose mokyklose, pavyzdžiui rengiančiose policijos pareigūnus. Pasak autorių, kriminalistikos vietą teisės mokslų sistemoje siekiama nustatyti nuo H. Grosso laikų. Vieni mokslininkai teigia, kad kriminalistiką turėtume įtraukti į mokslinių žinių sistemą kaip mokslinę teoriją, t. y. kriminalistika turėtų būti mokslinės sistemos dalis.en
dc.identifier.aleph4920en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2005, 57(65)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordKriminalistikaen
dc.subject.keywordMokslasen
dc.subject.keywordSpecialistasen
dc.subject.keywordCriminalisticen
dc.subject.keywordScienceen
dc.subject.keywordSpecialisten
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record