Show simple item record

dc.contributor.authorLisiecki, Mirosław Jan
dc.date.accessioned2015-01-28T07:32:33Z
dc.date.available2015-01-28T07:32:33Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3099/2900
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13270
dc.description.abstractThe effectiveness and efficiency of investigative process in criminal proceedings depends on properly conducted activities aimed at collection of evidence. One of such significant activities is a line-up being an identification procedure involving traces left behind in human memory. Because a "memory trace" in itself is a subjective phenomenon, additionally characterized with great malleability and susceptibility to deformation, the procedure must meet some definite legal and forensic conditions for the line-up to be accurate and effective, and to have adequate evidential value. Thus, much importance must be given to appropriate methodology of the activity, as the use of a particular method makes possible adequate and reliable examination of a memory trace, which may enable identification of a given line-up member. Research shows how low the standard of administering line-ups by law enforcement agencies (most frequently by police, who are the main agency conducting preparatory proceedings) is, and consequently how many errors are made, which of course results in lowering the effectiveness of detection process and the diagnostic and evidential value. Although line-ups are of a rather low diagnostic value, it cannot be denied that, owing to its suggestiveness, a positive identification is usually highly valued by the court as a piece of evidence, very often being the only evidence against the suspect. Therefore, methodological strictness is, in case of positive identification, one of the most important safeguards of the case correctly settled by the court. Administration of line-ups requires law enforcement agencies to demonstrate much expertise and highly professional performance, and to act with extreme care. In view of court errors resulting from generally low standard of law enforcement performance as regards the discussed identification procedure, it seems necessary that the art. 173 of the code of criminal procedure should de lege ferenda incorporate a record limiting the competence of procedural agencies with a view to line-ups being administered only by persons with proper specialist training or preferably by relevant experts rather than by persons with standard vocational training.en
dc.language.isootheren
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleOkazanie - identyfikacja prowadzona przez organ procesowy, czy też specjalistów lub biegłych.en
dc.title.alternativeParodymas atpažinti -procesinio organo, specialistų arba ekspertų atliekama identifikacija.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltNusikaltimų aiškinimo ir įrodinėjimo efektyvumas parengtiniame tyrime priklauso nuo teisingai atliktų procesinių veiksmų. Vienas iš tokių reikšmingų procesinių veiksmų yra parodymas atpažinti. Jis traktuojamas kaip procesinė kriminalistinė identifikacija pagal išlikusius idealius atvaizdus (pėdsakus) žmogaus atmintyje. Atsižvelgiant į tai, kad „idealus pėdsakas" yra subjektyvus reiškinys, kuris nėra pastovus, jo suvokimas ir traktavimas priklauso nuo asmens savybių ir bruožų, todėl jis gali būti lengvai „deformuotas". Todėl atliekant parodymą atpažinti turi būti laikomasi tam tikrų procesinių ir kriminalistinių sąlygą ir taisyklių, kad šis veiksmas atliktų savo funkciją ir turėtų įrodomąją vertę. Daug dėmesio šitam veiksmui būtina skirti užtikrinant jo atlikimo metodologinį lygį. Tinkamas procedūros pasirinkimas užtikrina teisingą ir patikimą idealaus pėdsako ištyrimą, kurio pagrindas gali būti nustatyta pateikto atpažinti objekto tapatybė. Nagrinėjant procesinių organų veiklą (dažniausiai policijos, kuri yra pagrindinė parengtinio tyrimo institucija) konstatuojamas daromų parodymų atpažinti žemas lygis. Atliekant šį veiksmą daroma daug klaidų. Tai, be abejo, turi įtakos nusikaltimų aiškinimo procesui bei šitų veiksmų diagnostinei ir irodomajai vertei. Nors parodymo atpažinti diagnostinė vertė nedidelė, teigiamas atpažinimas teisme paprastai vertinamas aukštai. Dažnai tai būna vienintelis, tiesiogiai nurodantis į kaltininką įrodymas. Dėl šių priežasčių metodologinis griežtumas parodymo atpažinti procedūros metu yra viena iš svarbesnių sąlygų, užtikrinančių teisingą teismo sprendimą byloje. Parodymas atpažinti atlikimas reikalauja, kad procesinis organas labai kruopščiai ir profesionaliai ruoštųsi šiam veiksmui. Atsižvelgiant į pasitaikančias teismuose klaidas, kurių priežastis yra bendras žemas metodologinis parodymo atpažinti atlikimo lygis, turintis įtakos identifikacijai, būtinuoju tampa postulatas, kad Lenkijos BPK173 straipsnyje būtų numatyti apribojimai asmenims, galintiems atlikti šį veiksmą. Tokį veiksmą turėtų turėti teisę atlikti ne bendrąjį standartinį profesinį išsilavinimą, o specialųjį profesinį pasirengimą turintys asmenys arba specialistai.en
dc.identifier.aleph000004909en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2005, 58(66)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordIdentifikavimasen
dc.subject.keywordParodymas atpažintien
dc.subject.keywordEkspertasen
dc.subject.keywordIdentification paradeen
dc.subject.keywordIdentificationen
dc.subject.keywordExperten
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record