Show simple item record

dc.contributor.authorCaronkutė, Eglė
dc.contributor.authorMikulskienė, Birutė
dc.date.accessioned2015-01-21T12:26:55Z
dc.date.available2015-01-21T12:26:55Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/health-policy-and-management/article/view/3909/3750
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13134
dc.description.abstractIntroduction. The development of Lithuanian e-health system underwent quite a few challenges and fails when the effort did not bring the expected result. However, it is worth mentioning a few major breakthroughs creating its separate parts. To improve the e-health system purposefully and to increase the popularity of using e-health system, it is needed to have specific knowledge about the drawbacks of the system. The users and their willingness to use the created systems are the best reflection of the accessibility of e-health. “User profile” reveals characteristic target user group features and lets to predict other users behaviour in the future. “User profile” is one of the recognised means to improve e-services. Objective. The objective of the research, presented in the article, is to determine e-health services “user profile” or “profiles”, ascertaining which e-health services “user profile” is satisfied with the current e-health system in Lithuania. Methods and data. One thousand inhabitants who know and use e-health services in Lithuania were questioned to determine e-health “user profile” or “profiles” in Lithuania. The necessary empirical data were given by the project “Integrated Transformation of E-Health: Perspectives of Stakeholders’ Network” VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-029/2013, which performed the quantitative survey of Lithuanian inhabitants. Secondary analysis of quantitative data method was applied to analyse the data. Statistical data analysis was performed using the statistical package “SPSS” (Version 17), “WinPepi” and “Microsoft Excel 2010” programmes. The using of the services was analysed according to the socio-demographical characteristics, i.e. gender, living place, age, education, occupation, family status, number of the family members and income. The frequency of using healthcare services, and the fact which healthcare institutions – private or state – were attended, was also taken into consideration. Results. During the research the objectives were reached and two types of health services were revealed: e-health services “user profiles” and the “profile” of a frequent healthcare user in Lithuania. It is noted that e-health service users and healthcare services “user profiles” are very different. The research of the “profiles” showed that there are objective socio-demographical inequalities between e-health users, which clearly show inequalities in e-health development. E-health services function more effectively in bigger cities; internet connection is more accessible for people with higher income, better education and younger inhabitants. Meanwhile, the need for e-services in other age groups is even more necessary because of the greater demand in healthcare. Summing up, socio-demograpical inequalities in “user profiles” allows to determine e-health system development drawbacks, which could be suggested for further improvement as the priority.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleE. sveikatos paslaugų naudotojo portretas Lietuvojeen
dc.title.alternativeE-health services “user profile” in Lithuaniaen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltĮvadas. Lietuvos e. sveikatos sistemos plėtra išgyveno ne vieną iššūkį ir nesėkmę, kai įdėtos pastangos neatnešė tikėtinų rezultatų, tačiau taip pat reikia pripažinti ir nemenkus proveržius kuriant atskiras jos dalis. Vis dėlto norint kryptingai tobulinti e. sveikatos sistemą ir padidinti gyventojų naudojimąsi e. sveikatos paslaugomis, reikia turėti specifinių žinių apie sistemos trūkumus. Geriausiai veikiančios e. sveikatos prieinamumą atspindi naudotojai ir jų noras naudotis sukurtomis sistemomis. Naudotojo portretas, kaip detalus naudotojo aprašymas, atskleidžia būdingus tam tikros tikslinės naudotojų grupės bruožus ir leidžia prognozuoti kitų naudotojų elgesį ateityje. Naudotojo portretas yra viena iš pripažintų e. paslaugos tinkamumo gerinimo priemonių. Tikslas. Straipsnyje pateikto tyrimo tikslas yra nustatyti e. sveikatos paslaugų Lietuvoje naudotojo portretą, išsiaiškinant, kokį e. sveikatos paslaugų naudotojo portretą tenkina dabartinė e. sveikatos sistema Lietuvoje. Metodai ir duomenys. Siekiant nustatyti e. sveikatos paslaugų naudotojo portretą Lietuvoje, tyrimo metu apklausti gyventojai, kurie žino e. sveikatos paslaugas ir jomis naudojasi Lietuvoje. Tyrimui panaudoti įgyvendinant projektą „E-sveikatos plėtros integruotos transformacijos: suinteresuotųjų pusių tinklo perspektyva“ VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-029/2013 atlikto kiekybinio gyventojų apklausos tyrimo empiriniai duomenys. Analizei atlikti taikytas antrinės kiekybinių duomenų analizės metodas. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinių duomenų apdorojimo paketą „SPSS“ (17 versija), taip pat „WinPepi“ bei „Microsoft Excel 2010“ programas. Naudojimasis paslaugomis buvo analizuojamas atsižvelgiant į gyventojų socialiniusdemografinius rodiklius, t. y. lytį, gyvenamąją vietą, amžių, išsilavinimą, užimtumą, šeiminę padėtį bei šeimos dydį ir pajamas. Taip pat atsižvelgta į pacientų naudojimosi sveikatos priežiūros paslaugomis dažnį bei tai, kokiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) gyventojai lankosi dažniau – privačiose ar valstybinėse. Rezultatai. Nustatyti dviejų rūšių sveikatos paslaugų naudotojų portretai: e. sveikatos paslaugų naudotojų portretai bei dažnai sveikatos priežiūros paslaugomis besinaudojančio gyventojo portretas. Galima pastebėti, kad e. sveikatos paslaugų naudotojo ir dažnai sveikatos priežiūros paslaugomis besinaudojančiojo gyventojo portretai yra labai skirtingi. Portretų tyrimai parodė, kad egzistuoja gan objektyvūs socialiniai- demografiniai netolygumai tarp e. sveikatos paslaugų naudotojų, kurie aiškiai rodo netolygumus ir e. sveikatos plėtroje. E. sveikatos paslaugos kokybiškiau veikia dideliuose miestuose, kokybiškesnė interneto prieiga yra pasiekiama didesnių pajamų, aukštesnio išsilavinimo ir jaunesnių gyventojų grupei. Tuo tarpu e. paslaugų poreikis kitoms amžiaus grupėms yra net labiau reikalingas dėl didesnio sveikatos paslaugų poreikio. Tad socialnių-demografinių portretų netolygumų stebėsena leidžia nustatyti e. sveikatos sistemos vystymosi spragas, kurios siūlytinos tobulinti pirmiausia.en
dc.doihttp://dx.doi.org/10.13165/SPV-14-2-7-02en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.aleph000018456en
dc.publication.sourceSveikatos politika ir valdymas, 2014, [Nr.] 2(7)en
dc.subject.facultyPolitikos ir vadybos fakultetasen
dc.subject.keywordE. sveikataen
dc.subject.keywordE. sveikatos paslaugosen
dc.subject.keywordNaudotojo portretasen
dc.subject.keywordE-healthen
dc.subject.keywordE-health serviceen
dc.subject.keywordUser profileen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.researchprogramme3.5.2.en
dc.subject.sciencedirection03S - Vadybaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record