Show simple item record

dc.contributor.authorAlišauskas, Algirdas
dc.contributor.authorVaičienė, Živilė
dc.date.accessioned2015-01-16T13:04:25Z
dc.date.available2015-01-16T13:04:25Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/social-work/article/view/2127/1934
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13106
dc.description.abstractThe work compares social comprehension of children with mild mental retardation, learning at mainstream and special educational institutions. The question is raised, what educational environment and form (mainstream or special boarding school) is more favorable for development of social comprehension of pupils with mental retardation. The analysis of four subtests of Wechsler (WISC-R) intelligence test has been carried out: „ Similarities" and ,,Block design" subtests- for evaluation of abstract comparative thinking; "Comprehension" and .Picture arrangement" subtests- for evaluation of social comprehension. The data has been processed using descriptive statistical methods (the analysis of graphics, parametric t-test, non-parametric Mann- Whitney test, Pearson correlation coefficient). 90 pupils with mild mental retardation participated in the research, 40 of them learned at mainstream schools and 50- at special boarding schools. The sample was made up of 39 girls and 51 boys. The results of the research testifies that the education of children with mild mental retardation together with their counterparts provides not worse conditions for the development of their abstract thinking and particularly positively influences their social comprehension and competence.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleSutrikusio intelekto moksleivių socialinio supratingumo ir ugdymo formos ryšysen
dc.title.alternativeThe Link between mentally retarded pupils' social comprehension and the form of educationen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltDarbe lyginamas nežymiai protiškai atsilikusių vaikų, ugdomų bendrojo lavinimo bei specialiosiose ugdymo įstaigose, socialinis supratingumas. Keliamas probleminis klausimas, kokia ugdymo aplinka ir forma (bendrojo lavinimo ar specialioji internatinė mokykla) palankesnė protiškai atsilikusių ugdytinių socialinio supratingumo raidai. Atlikta Mechsler (WISC-R) intelekto testo keturių subtestų rezultatų analizė: „Panašumų" ir „Kubelių" subtestų - abstrakčiajam loginiam mąstymui, „Supratingumo" ir „Paveikslėlių sekos" subtestų - socialiniam supratingumui įvertinti. Duomenims apdoroti taikyti deskriptyvinės statistikos metodai (grafikų analizė, parametrinis t-testas, neparametrinis Mann- Whitney testas, Pearson koreliacijos koeficientas). Tyrime dalyvavo 90 nežymiai protiškai atsilikusių moksleivių, iš jų 40 mokėsi integruotai bendrojo lavinimo mokyklose ir 50 - specialiosiose internatinėse mokyklose. Imtj sudarė 39 mergaitės ir 51 berniukas. Tyrimo rezultatai liudija, kad nežymiai sutrikusio intelekto asmenų ugdymas kartu su kitais bendraamžiais užtikrina neblogesnes sąlygas jų abstraktaus mąstymo raidai ir ypač palankiai veikia jų socialinę nuovoką ir kompetenciją. Konstatuota, kad nežymiai protiškai atsilikusių vaikų, integruotai ugdomų bendrojo lavinimo mokyklose, socialinis supratingumas (gebėjimas interpretuoti socialinius reiškinius, spręsti kilusias problemas, kaupti patirt) ir ja remtis, sumanumas, elgesio standartų žinojimas ir jų laikymasis, adekvatus asmeninių santykių vertinimas) yra statistiškai patikimai aukštesnis nei specialiosiose ugdymo įstaigose besimokančių vaikų. Šiame tyrime nenustatytas esminis nežymiai protiškai atsilikusių vaikų socialinio supratingumo ir šeimų, kuriose vaikai gyvena, demografinių charakteristikų ryšys, todėl galima hipotetiškai teigti, kad nežymiai protiškai atsilikusių vaikų aukštesnį socialinio supratingumo lygį lėmė bendrojo lavinimo mokyklos kontekstas - bendravimas ir empirinės patirties perėmimas iš normaliai besivystančių bendraamžių. Tyrimas parodė, kad asmenys, pasižymintys tokiu pačiu raidos sutrikimu (nežymiu protiniu atsilikimu), priklausomai nuo skirtingos edukacinės aplinkos (bendrojo lavinimo ar specialioji mokykla), pasižymi skirtingu socialinio supratingumo lygiu. Tai rodo, kad tam tikri neįgalaus individo funkcionavimo aspektai (šiuo atveju socialinis supratingumas) nėra vienareikšmė individo „vidinė" charakteristika, kad tai nulemia ugdymo(si) kontekstas (ugdymo formos ir institucijos). Tyrimo rezultatai liudija, kad protinę negalią turinčių asmenų socialinis įtraukimas (per ugdymo integravimą) leidžia sėkmingiau spręsti jų socialinio ugdymo(si) problemas, nei jos sprendžiamos specialiosios ugdymo įstaigos sąlygomis.en
dc.identifier.aleph5014en
dc.publication.sourceSocialinis darbas, 2005, Nr. 4(2)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordAbstraktus mąstymasen
dc.subject.keywordBendrojo lavinimo mokyklaen
dc.subject.keywordIntelekto sutrikimasen
dc.subject.keywordProtiškai atsilikę vaikaien
dc.subject.keywordSocialinis intelektasen
dc.subject.keywordSocialinis supratingumasen
dc.subject.keywordSpecialioji internatinė mokyklaen
dc.subject.keywordAbstract thinkingen
dc.subject.keywordIntellectual disorderen
dc.subject.keywordMainstream schoolen
dc.subject.keywordMentally retarded pupilsen
dc.subject.keywordSocial intelligenceen
dc.subject.keywordSpecial boarding schoolen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection07S - Edukologijaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record