Show simple item record

dc.contributor.authorShurlan, Tatjana
dc.date.accessioned2015-01-15T08:28:10Z
dc.date.available2015-01-15T08:28:10Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3145/2946
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13068
dc.description.abstractThis article deals with one of the most important and delicate issues of the mechanism of International criminal law. Necessity to clear up all issues connected with the principle of complementarity’s is even greater since the Statutes of Tribunals for former Yugoslavia and Rwanda does not recognize such principle. There are several criteria for the Court when de-ciding on admissibility cases, which should be analyzed from the theoretical point of view. Yet, since there is no jurisprudence still, this question will, for sure, emerge again when the Court starts with first cases.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleThe principle of complementarity in the Rome statute.en
dc.title.alternativePapildomi principai Romos statute.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje nagrinėjamos problemos sietinos su Tarptautinio kriminalinio teismo procesine veikla taikant papildomus principus bylose, susijusiose su Romos statuto normų teisėtumo pažeidimais. Tarptautinės baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso mechanizmo veikimas siejamas su žmogaus teisių apsaugos bei pažeidžiamumo atvejais, kurie akivaizdūs buvusioje Jugoslavijos valstybėje (dabar Serbija ir Juodkalnija). Straipsnyje išskiriami kriterijai, kuriais turėtų vadovautis Tarptautinis tribunolas ir Tarptautinis kriminalinis teismas priimdami sprendimus bylose dėl Romos statuto normų pažeidimų. Manytina, kad aiškios teisminės praktikos nebuvimas skatina ieškoti teorinių ir moksliškai pagrįstų teiginių dėl Tarptautinio kriminalinio teismo nagrinėjamų Romos statuto bylų. Straipsnyje diskutuojama galimybė įtvirtinti valstybės nacionalinėje teisėje ir tarptautinėje tei-smų praktikoje tokius teisingumo vykdymo principus, kurie papildytų vienas kitą ir kuriais vienodai galėtų vadovautis tarptautiniai teismai (tribunolai) ir prokuratūros institucijos. Straipsnyje daroma išvada, kad Tarptautinis kriminalinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Romos statuto pažeidimo, galėtų dažniau taikyti vienas kitą papildančius principus priimant sprendimus. Šiuo atveju Tarptautinio kriminalinio teismo sprendimai turėtų būti diskretiški, nepaveikiami skirtingų valstybių ir tinkamai vykdomi. Kita vertus, Tarptautinis kriminalinis teismas privalo nuolat aiškinti priimamus sprendimus ir sukurti teismų praktiką tarptautinėje jurisprudencijoje.en
dc.identifier.aleph000005024en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2004, 55(63)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordRomos statutasen
dc.subject.keywordPrincipaien
dc.subject.keywordRome statuteen
dc.subject.keywordComplementarityen
dc.subject.publicationtypeS5en
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record