Show simple item record

dc.contributor.authorBirškytė, Liucija
dc.date.accessioned2015-01-14T12:27:47Z
dc.date.available2015-01-14T12:27:47Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/business-systems-and-economics/article/view/1477/1423
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/13058
dc.description.abstractAs Lithuania ponders the adoption of the universal property tax on real estate, the advantages and disadvantages of property taxation are discussed in media and scholarly articles. At the heart of the property tax, there is the need for assessment, the determination of property value for taxation purposes. The importance of assessment for the equitable distribution of the total tax burden does not receive enough emphasis in research. This article attempts to fill in this gap by testing an empirical model based on the data from the USA, a country, where property taxation has a long history. The model tests what factors are contributing to the variation of the coefficient of dispersion (COD), an internationally recognized measure of assessment uniformity. The results of the analysis indicate that the economic structure and housing market conditions are the most important determinants of the property assessment uniformity, while variables related to the location of property and the level of taxation do not have a significant impact on assessment uniformity.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleDeterminants of the property assessment uniformity.en
dc.title.alternativeFaktoriai, nuo kurių priklauso turto vertinimo tolygumasen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltSvarstant įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį Lietuvoje, žiniasklaidoje ir mokslinėje literatūroje diskutuojami turto apmokestinimo privalumai ir trūkumai. Nekilnojamojo turto mokesčio instrumentarijaus pagrindinis elementas yra turto vertinimas, jo vertės nustatymas apmokestinimo tikslu. Turto įvertinimo svarba teisingam mokesčio naštos paskirtymui nėra pakankamai akcentuojama moksliniuose tyrimuose. Šio straipsnio tikslas yra užpildyti šią spragą sukuriant ir įvertinant empirinį modelį remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose turto mokestis yra svarbiausias vietinių biudžetų pajamų šaltinis ir turi ilgą istoriją, duomenimis. Modeliu bandoma nustatyti faktorius, kurie nulemia dispersijos koeficiento dydį. Dispersijos koeficientas yra tarptautiniu mastu pripažintas įvertinimo tolygumo rodiklis. Regresinės analizės rezultatai rodo, kad ekonomikos struktūra ir nekilnojamojo turto rinkos sąlygos yra svarbiausi faktoriai, nuo kurių priklauso turto vertinimo tolygumas, o kintamieji susiję su turto buvimo vieta ir mokesčio dydis neturi statistiškai reikšmingo poveikio vertinimo tolygumui.en
dc.doiDOI: 10.13165/VSE-13-3-2-04en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.aleph000015750en
dc.publication.sourceVerslo sistemos ir ekonomika = Business systems & economics, 2013, Nr. 3(2)en
dc.subject.facultyEkonomikos ir finansų valdymo fakultetasen
dc.subject.keywordNekilnojamojo turto mokestisen
dc.subject.keywordVertikali nelygybėen
dc.subject.keywordHorizontali nelygybėen
dc.subject.keywordTurto vertinimasen
dc.subject.keywordReal estateen
dc.subject.keywordProperty taxen
dc.subject.keywordVertical inequityen
dc.subject.keywordHorizontal inequityen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection04S - Ekonomikaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record