Show simple item record

dc.contributor.authorMagnússon, Finnur
dc.date.accessioned2015-01-09T09:31:12Z
dc.date.available2015-01-09T09:31:12Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/social-work/article/view/1896/3763
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12991
dc.description.abstractThe impacts of global longevity are commonly regarded as a threat to future social policy systems and structure of future welfare organizations. Focusing future needs of older adults, social gerontologists have long since recognized the importance of different types of socially interventional aspects. The methods used in this article are based on a survey of scientific literature on some central topics related to social gerontology. The main object is to discuss how these may be imbedded in rethinking future Swedish eldercare. Challenges and needs of longevity in Sweden have been met with the efforts of reshaping eldercare through new aspects of training and education. The article draws attention to the educational program of elderpedagogy at the University of Malmö. The main goal of elderpedagogy is to comprehend the assets of social capital and social experiences of old adults, in order to reduce social isolation. The scientific soil of elderpedagogy is made of influences from traditional social gerontology as well as social pedagogy. Despite its ambitions and well proven innovative potentials, elderpedagogy faces difficulties in recruiting students. The obstacles are well known in an international context where similar educational programs within social work focusing the social dilemmas of older adults share the fate of having to cope with ageist discursive attitudes towards later life.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleReshaping eldercare towards new professionsen
dc.title.alternativeLink naujų vyresnio amžiaus žmonių priežiūros profesijųen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltSparčiai augantis vyresnio amžiau žmonių skaičius visame pasaulyje vis dažniau tampa socialinės politikos ir mokslinio diskurso objektu, ieškant sprendimų, kaip mažinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę atskirtį. Straipsnyje keliami tyrimo klausimai siejami su inovacijų paieška teikiant socialines paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms. Trisdešimties mokslinės periodikos publikacijų, analizuojančių socialinės gerontologijos problemas, analizė leido išryškinti keletą paplitusių intervencijos metodų ir programų, taikomų socialinės gerontologijos ir socialinės pedagogikos srityse. Minėtų publikacijų analizė taip pat leido įsitikinti, jog intervencijos programose retai skiriama dėmesio prevencinėms priemonėms. Be to, intervencinės programos, skirtos vyresnio amžiaus žmonių gerovės užtikrinimui, per menkai atsižvelgia į jų per ilgą gyvenimą sukauptą socialinę patirtį ir socialinį kapitalą. Norint sukurti inovatyvius socialinio darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis metodus kaip tik būtina užtikrinti, kad kuriant vyresnio amžiaus žmonėms skirtas prevencines programas būtų atsižvelgta į jų sukauptą socialinį kapitalą antroje gyvenimo pusėje. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Švedijos edukacinė programa, skirta vyresnio amžiaus žmonėms, vadinama elderpedagogy (verčiant lietuviškai – vyresnio amžiaus žmonių pedagogika). Kaip atskleidžiama straipsnyje, šioje programoje buvo sėkmingai integruotos tradicinės socialinės gerontologijos ir socialinės pedagogikos įžvalgos, kurios buvo nukreiptos sprendžiant socialines dilemas, pasitaikančias antroje gyvenimo pusėje, tokias kaip socialinė izoliacija ir nepalankus požiūris į vyresnio amžiaus žmones. Šiame kontekste siūloma inovatyvi edukacinė programa, konkrečiai elderpedagogy, kuri yra vertinga dėl to, kad integruoja vyresnio amžiaus suaugusiųjų sukauptą socialinį kapitalą ir mažina jų socialinę izoliaciją. Edukacinės programos, skirtos darbui su vyresnio amžiaus žmonėmis, turi potencialą plėtoti naujus būdus, mažinančius vyresnio amžiaus žmonių stereotipizaciją ir pesimistinį požiūrį į gyventojų senėjimo procesą. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad įvairios edukacinės programos, praktikuojamos gerontologinio socialinio darbo bare, turi esminių trūkumų. Socialinis darbas su vyresnio amžiaus žmonėmis daugeliui studentų nėra patrauklus, taip pat kaip ir visas vyresnio amžiaus žmonių globos ir priežiūros sektorius nėra prioritetinis studentams renkantis profesijas. Tai atskleidė ir Malmės atvejis, kaip ir daugybė panašių studijų programų vykdymo patirtys kitose šalyse. Dominuojančio socialinio diskurso kontekste, kuris vaizduoja antrąją gyvenimo pusę neigiamų nusistatymų ir amžiaus stereotipų sąvokomis, būtina ištirti priežastis, dėl kurių jauni žmonės vengia rinktis socialinį darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis.en
dc.doiDOI:10.13165/SD-14-13-2-05en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.aleph000018670en
dc.publication.sourceSocialinis darbas, 2014, Nr. 13(2)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordVyresnio amžiaus žmonių pedagogikaen
dc.subject.keywordSocialinė gerontologijaen
dc.subject.keywordSocialinis darbas su vyresnio amžiaus žmonėmisen
dc.subject.keywordNepalankus požiūris į vyresnio amžiaus žmonesen
dc.subject.keywordElderpedagogyen
dc.subject.keywordSocial gerontologyen
dc.subject.keywordSocial work with the elderlyen
dc.subject.keywordAgeist discoursesen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection05S - Sociologijaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record