Show simple item record

dc.contributor.authorKargaudienė, Aušra
dc.date.accessioned2015-01-07T07:21:10Z
dc.date.available2015-01-07T07:21:10Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3029/2830
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12938
dc.description.abstractThis article provides the analysis of changes in administrative system and administrative law in Lithuania during the transition period. Analysis refers, that mentioned changes are similar to the transitionalchanges in the other Central and East European countries. All countries of Central and Eastern Europe have experienced the fundamental changes in their social, political, cultural and economic life and a legal order, particularly in the administrative system. Lithuania‘s administrative system is not an exception. These social changes have challenged innovations in the new state’s administrative structures. Societies are in the process of change and administrative law is the part of permanent process. A primary source of law is the will of state in the terms of political theory of law and the traditional political and legal theories define administrative system as an instrument of the government. Although the administrative authority’s function, under the changes of administrative law, must be conceived not as a coercion function of the state power in nowadays, but as the action which focuses on the realization of the welfare of society, the cultural development, the economical progress, the protection of human rights and freedoms. Today, the state is perceived as the main mechanism for securing the necessary conditions for social progress. The principal methods for proliferating and increasing the efficiency of the administrative subject’s activity are based on the high competence of administrative authorities. Public involvement, guaranteed by the principle of openness, also is viewed as the main instrument for a modern society development. The main part of this article provides the issue of administrative procedures and procedural rights, procedural due process, also the principles of administrative law concerning relations between administrative authorities and private persons: principle of lawfulness, right to be heard, principle of proportionality, impartiality, openness, transparency, access to public services, etc. The Individual’s treatment, when he interacts with The State, becames a fundamental issue for the modern society based on the rule of law and respect for the human rights. There is a question which still remains: does the immediately adopted law, influenced by the rapid democratic changes, responds adequately to the contemporary social changes? The objective of this article suggests that the formation of constitutional and legal culture in relations between The State and The Individual is an important element or the transition to democracy and modern society.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleAdministracinės teisės pokyčiai šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje nagrinėjama administracinės teisės sistemos veiksmingumo vertinimo kriterijų raida, atsižvelgiant į daugiau kaip penkiolika metų vykstančius socialinius pokyčius Lietuvoje. Šie kriterijai lyginami su Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Lietuva šiuo atveju neišskiriama iš šio regiono valstybių, nes vykstantys socialiniai pokyčiai, įskaitant ir administracinės teisės sistemos reformą, šio regiono valstybėse turi daug bendrų bruožų. Aptariant šių valstybių socialinius bei administracinės teisės pokyčius, remiamasi profesoriaus A. Sajo (Vidurio Europos universitetas) ir profesoriaus D. J. Galligano (Oksfordo universitetas) darbuose pateiktomis išvadomis. Straipsnyje apibrėžiama, kaip buvo pereita nuo tradiciškai politinės ir teisės teorijose administracinės teisės sistemos vertinimo tik kaip pagrindinio valstybės instrumento, kuriuo įgyvendinami vykdomajai valdžiai nustatyti tikslai, iki administracinės teisinės sistemos kūrimo kaip priemonės ginti ir įgyvendinti žmogaus teises. Šiandien vertinant, ar administracinės teisės sistema yra veiksminga, keliami nauji ir griežtesni reikalavimai, turintys atitikti modernios demokratinės visuomenės standartus, nei jie buvo nustatyti reformos pradžioje. Sistema vertinama kaip veikianti veiksmingai tada, kai visuomenėje įgyvendinami tokie tikslai kaip kultūrinė plėtra, ekonominė pažanga, piliečių gerovės apsauga. Iškeltas tikslas – apginti žmogaus teises ne tik formaliai jas įtvirtinant administraciniuose teisiniuose dokumentuose, bet ir kasdienėje asmenų bendravimo su viešo administravimo subjektais srityje. Straipsnyje nemažai kalbama apie pagrindinių administracinių principų, kuriuos privalo įgyvendinti sistemoje sprendimus asmens atžvilgiu priimantys viešojo administravimo subjektai, analizei. Šių principų įgyvendinimas jau nuo žemiausios grandies, priimančios sprendimus, apibrėžiamas kaip vienas iš svarbiausių veiksmingumo vertinimo kriterijų.en
dc.identifier.aleph000002034en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2005, 62(70)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordSistemaen
dc.subject.keywordPrincipaien
dc.subject.keywordAdministrative lawen
dc.subject.keywordPrinciplesen
dc.subject.publicationtypeS5
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record