Show simple item record

dc.contributor.authorVėgėlė, Ignas
dc.date.accessioned2014-12-02T11:45:45Z
dc.date.available2014-12-02T11:45:45Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3004/2805
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12913
dc.description.abstractThe freedom of establishment similarly to other freedoms provides broad prohibition of restrictions. This Article analyses the decisions of the European Court of Justice (ECJ) on the freedom of establishment for companies, detailing definition of restriction, the conditions for justification of restriction. The special attention is drawn to the forms of establishment – primary and secondary as well as the stages of establishment. The Article analyses the unwillingness of the Court at least for certain period of time to grant the right of primary establishment to legal persons. In it‘s two decisions Daily Mail and Überseering the ECJ analysed the right of primary establishment, however, even in these decisions the Court does not confirm the definition of primary establishment that is widely accepted by the legal scholars and that is said to be derived from EC art. 43 par 2 and covers the transfer of central administration. It is claimed that after decisions in Überseering and Inspire Art the ECJ has lifted the veil as regards the interpretation of the right of primary establishment under the Treaty establishing European Community (EC Treaty). The Article concludes that the European Court of Justice clearly distinguishes several phases of establishment. As relates primary establishment, the ECJ distinguishes relations between a company and the Member state under the laws of which it had been incorporated (leaving the country of origin or „emigration phase“) as opposed to relations between the company and the state to which the company transfers its central administration („immigration phase“) applying different ambit of prohibition of restrictions.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleĮmonių steigimosi teisė Europos teisingumo teismo sprendimuose.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltŠiame straipsnyje pristatomi ir analizuojami Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT arba Teismas) sprendimai įmonių steigimosi srityje. Straipsnyje atskirai aptariamos Segers, Daily mail, Factortame, Centros, Überseering, Inspire Art ir kitos bylos, analizuojamos jų pasekmės įmonių steigimosi teisei, steigimosi teisėje įtvirtintam apribojimų draudimui. Straipsnyje pažymima, kad ETT nė karto neapibrėžia pirminio steigimosi teisės sąvokos. ETT analizuoja tik teisę perkelti centrinę vadovybę, taip pat pažymi vieną iš antrinio įsisteigimo būdų – bendrovės filialo steigimą. Po pastarųjų Teismo bylų darytina išvada, kad Teismas skiria Bendrovės išvykimo iš valstybės narės ir atvykimo į kitą valstybę narę stadijas ir joms taiko skirtingą apribojimų draudimo apimtį, todėl pateikiamos bylos klasifikuojamos ne tik pagal steigimosi rūšis – pirminis arba antrinis steigimasis, bet taip pat išskiriamos ir steigimosi laisvės įgyvendinimo stadijos – įmonės „atvykimas“ ir „išvykimas“. Straipsnyje nustatomi minėtų steigimosi laisvės stadijų reglamentavimo skirtumai. Įmonei išvykstant iš valstybės narės, siekiant įgyvendinti pirminį steigimąsi, ETT taiko Daily Mail bylos išvadas ir iš principo nedraudžia valstybei narei reguliuoti tokio išvykimo. Įmonės atvykimo į kitą valstybę narę atvejais, įgyvendinant pirminį steigimąsi, ETT draudžia taikyti taisykles, kurios riboja ar daro mažiau patrauklų steigimosi teisės įgyvendinimą.en
dc.identifier.aleph000002050en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2005, Nr. 64 (72)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordEuropos Sąjungos teisėen
dc.subject.keywordĮmonių steigimosi laisvėen
dc.subject.publicationtypeS5
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record