Show simple item record

dc.contributor.authorDambrauskienė, Genovaitė
dc.date.accessioned2014-11-27T11:15:34Z
dc.date.available2014-11-27T11:15:34Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/2983/2784
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12893
dc.description.abstractThe article deals with the aspects of regulation of social dialogue according to the international, European Union (later in the text – EU) and Lithuanian national law. The definition of social dialogue and its legal basis (subjects, object, legal forms of implementation) are at issue. The definition of social dialogue is influenced by specific type of social labour relations, economics and globalisation. Thus an effective management of labour sphere, the protection of human rights and the assurance of necessary labour conditions standards become more urgent.The enlargement of the European Union strengthens the necessity of social dialogue. Although the EU law does not present unified norms in the sphere of social dialogue, it should be supposed, that the EU social politics in the nearest perspective would be closely interconnected with the role of social partners. The article deals with the legal basis of social dialogue, the question whether the separate laws are efficient in the regulation of social dialogue, or the other forms of regulation of social partners dialogue are necessary. In the author’s opinion, the legal basis of social dialogue is the complex of legal norms regulating the status and rights of tradeunions and employers’ organisations, their cooperation on international, national, branch, territorial and company level holding the negotiations on collective agreements, settling the collective labour disputes by negotiations and seeking compromise on urgent social – economical questions, ensuring democracy and welfare, especially while executing economical reforms. Decisions taken in the process of social dialogue have diverse legal nature. Firstly, they are minimum standards, contracts; secondly, they are general opinions, expressions. The subjects of social dialogue accept both declarations and recommendations.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleSocialinio dialogo teisiniai pagrindaien
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltStraipsnyje nagrinėjami socialinio dialogo reglamentavimo aspektai pagal tarptautinę, Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos Respublikos teisę, siekiant atskleisti socialinio dialogo sampratą, teisinius pagrindus (subjektus, turinį), jo įgyvendinimo priemones ir ES, ir Lietuvoje. Socialinio dialogo sampratai įtakos turi konkretus socialinių darbo santykių tipas. Jį lemia rinkos ekonomika ir globalizacijos procesai, suvokiant, kad globalizaciją sudaro tiesioginės užsienio investicijos, dėl kurių didėja tarptautinių bendrovių vaidmuo ir sąlyginė jų reikšmė, taip pat finansų rinkų internacionalizavimas, valstybinio reguliavimo mažinimas ir liberalizavimas, valstybinio sektoriaus privatizavimas. Todėl vis aktualesnis darosi tinkamas darbo srities valdymas, žmogaus teisių gynimas ir privalomų darbo sąlygų standartų užtikrinimas. Globalaus valdymo ir reguliavimo taisyklių (normų) kūrimas tapo pagrindine ES institucijų ir jos valstybių narių veikla, kurios padariniai daro svarią įtaką ne tik Lietuvos Vyriausybei, darbdavių ir darbuotojų organizacijoms, priimančioms sprendimus dėl darbo politikos, tiriamosios veiklos ir europinių darbo standartų realizavimo kasdienėje veikloje, jų taikymo kontrolės vietiniu lygmeniu, bet ir kiekvienam darbuotojui, realizuojančiam teisę turėti darbo sąlygas, atitinkančias tarptautinius standartus.en
dc.identifier.aleph000002061en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2005, Nr. 66(74)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordSocialinis dialogasen
dc.subject.keywordThe social dialogueen
dc.subject.publicationtypeS5
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record