Show simple item record

dc.contributor.authorKildonavičiūtė, Gabrielė
dc.contributor.authorMorkūnienė, Vilma
dc.contributor.authorKadusevičius, Edmundas
dc.date.accessioned2014-11-10T12:00:30Z
dc.date.available2014-11-10T12:00:30Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/health-policy-and-management/article/view/285/276
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12854
dc.description.abstractAim of this research – to investigate the significance of pharmacoeconomic and pharmacoepidemiologic research data promoting rational low-molecular-weight heparins utilization policy. Methodology – drug utilization research was based on WHO ATC/DDD (Defined Daily Dose) methodology; pharmacoeconomic cost-minimization research was based on reference pricing methodology; prospective biomedical research was conducted to investigate the practical aspects of heparins prescription and administration at the in-patient setting. Results – utilization of heparins in Lithuania increased for 40.12 DDD/1000 hospitalization days (HD) in 2003 up to 309.60 ADD/1000 HD in 2011. Total expenditures on heparins increased from 1,088 thousand LTL in 2003 up to 10,284 thousand LTL in 2011, i.e. more than nine-fold during the nine-year period. Setting the reference price of 2.75 LTL (lowest Dalteparin single DDD price) for low-molecular-weight heparins group would result in total savings of 3,218–4,679 thousand LTL in Lithuania yearly (as per 2008 - 2011 data). Reference pricing implementation would enable to decrease the total expenditures on LMWHs by nearly 60%. This potential decrease of expenditures should be considered significant as actual costs of heparins could be reduced more than two-fold. Heparins safety and efficacy monitoring practices at the in-patient setting just partially adhered to international guidelines. Before heparins administration, laboratory data safety monitoring was performed for 39.23% of subjects (n=133). Laboratory data safety monitoring was only performed for 53.98% of subject (n=183) during their treatment course. Conclusions – heparins costs and utilization rates have significantly increased in the last decade. Such a dramatic increase justifies the implementation of pharmacoeconomic models and policies for costs management. Heparins safety and efficacy monitoring practices just partially adhered to international recommendations, thus national treatment guidelines and medical auditing should be prioritized promoting the rational use of heparins in the country.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleFarmakoepidemiologinių ir farmakoekonominių tyrimų svarba, skatinant racionalią mažos molekulinės masės heparinų vartojimo politiką Lietuvojeen
dc.title.alternativePharmacoepidemiologic and pharmacoeconomic research significance promoting rational low-molecular-weight heparins utilization policy in Lithuaniaen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltTyrimo tikslas – skatinti racionalią mažos molekulinės masės heparinų vartojimo politiką, remiantis farmakoekonominių ir farmakoepidemiologinių tyrimų duomenimis. Metodai – darbas atliktas panaudojant vaistų suvartojimo tarptautinę PSO ATC/DDD metodiką, farmakoekonominį kaštų mažinimo metodą bei perspektyvinį biomedicininį stebėjimo tyrimą. Rezultatai – Heparinų suvartojimas Lietuvoje didėjo nuo 40,12 ADD / 1000 lovadienių 2003 m. iki 309,60 ADD / 1000 lovadienių 2011 m. Bendri heparinų kaštai Lietuvoje didėjo nuo 1088 tūkst. LTL 2003 m. iki 10284 tūkst. LTL 2011 m. Pasirenkant referentine kaina žemiausią vienos Dalteparino apibrėžtos dienos dozės (ADD) kainą (2,75 LTL), kasmet būtų galima racionaliau panaudoti 3218–4679 tūkst. LTL (2008 – 2011 m. duomenys), t. y. heparinų kaštai sumažėtų apie 60%. Tik nedidelei dalei ligonių heparinų efektyvumo ir saugumo monitoringas atitiko tarptautines rekomendacijas. Saugumo laboratorinių tyrimų rezultatai buvo stebimi tik 39,23% visų atveju (n = 133) prieš skiriant heparinus ir 53,98% visų atveju (n = 183) gydymo metu. Išvados – Heparinų suvartojimas ir kaštai Lietuvoje reikšmingai didėjo, tai rodo, jog būtina taikyti farmakoekonominį modelį išlaidoms reguliuoti. Heparinų efektyvumo ir saugumo monitoravimas tik maža apimtimi atitinka tarptautines rekomendacijas, todėl nacionalinės gydymo rekomendacijos ir gydymo auditas turėtų būti prioritetiniai siekiniai skatinant racionalų heparinų vartojimą.en
dc.identifier.aleph000012715en
dc.publication.sourceSveikatos politika ir valdymas, 2012, [Nr.] 1(4)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordMažos molekulinės masės heparinaien
dc.subject.keywordFarmakoekonomikaen
dc.subject.keywordReferentinė kainaen
dc.subject.keywordLow-molecular-weight heparinsen
dc.subject.keywordPharmacoeconomicsen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.sciencedirection06B - Medicinaen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record