Show simple item record

dc.contributor.authorPitrėnaitė-Žilėnienė, Birutė
dc.contributor.authorMikulskienė, Birutė
dc.date.accessioned2014-11-04T11:26:02Z
dc.date.available2014-11-04T11:26:02Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/health-policy-and-management/article/view/1660/2047
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12772
dc.description.abstractThe methodology is based on semi-structural interviews. The authors of the research completed 41 individual and 3 group interviews with employees (heads of administrations, medical staff and ICT specialists) from different eHealth system institutions (hospitals, primary healthcare organizations, ministry of health, IT companies and other) from 10 Lithuanian cities. Preliminary results of qualitative research revealed that eHealth stakeholders acknowledge the importance of all eHealth elements. However, the focus of attention was put on the elements related to inter-institutional cooperation among the institutions of eHealth system and on interaction within healthcare institutions installing eHealth solutions. The respondents agreed that participation of employees from all the organizational structures (doctors and nurses, administration, IT specialists) plays a crucial role for the success of system development. However, the research evidences that cooperation that is more active is demonstrated within organizations. Interaction among different institutions concerning eHealth policy design, planning and implementation of eHealth solutions remains fragmented, based on individual communication but not on systemic stakeholders’ participation and matching of interests. The interviews evidenced several basic challenges on the interviewees’ opinions creating the majority of problems in eHealth development. Among those are the following: balancing eHealth system development top down and bottom up; compatibility of diverse information systems; stakeholders’ involvement and cooperation; budgeting of eHealth system creation, implementation and maintenance.en
dc.language.isolten
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleSuinteresuotųjų požiūrio į e. sveikatos elementus kokybinė diagnostikaen
dc.title.alternativeSuinteresuotųjų požiūrio į e. sveikatos elementus kokybinė diagnostikaen
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltDaugelis šalių susiduria su įvairias iššūkiais projektuojant, kuriant ir diegiant sveikatos sektoriuje inovatyvias informacines ir komunikacines technologijas, kurių visuma žinoma kaip e. sveikata. Vieni iš sudėtingiausių ir svarbiausių iššūkių yra artimo bendradarbiavimo, nuoseklaus suinteresuotųjų pusių įtraukimo į sprendimų priėmimą ir interesų derinimo užtikrinimas. Todėl norint įvertinti ir / ar prognozuoti tolesnę e. sveikatos plėtros eigą, tikslinga tirti įvairių suinteresuotųjų e. sveikata į(si)traukimo į IT sistemų kūrimo ir diegimo procesus ypatumus, jų požiūrius į e. sveikatos elementus, suinteresuotųjų pasitenkinimą dalyvavimu šiuose procesuose bei jų rezultatais. Tyrimo tikslas – parengti ir išbandyti suinteresuotųjų e. sveikata požiūrio į e. sveikatos elementus kokybinio tyrimo metodiką. Siekiant tikslo identifikuojami e. sveikatos elementai, dėl kurių svarbi suinteresuotųjų nuomonė; parengta kokybinio tyrimo metodika, leidžianti gauti duomenis apie suinteresuotųjų nuostatas dėl šių elementų; išbandoma metodika atliekant interviu su suinteresuotaisiais e. sveikata; pateikiami apibendrinti suinteresuotųjų požiūrio į e. sveikatos elementus rezultatai. Tyrimui atlikti suformuota kokybinio tyrimo metodika, kurios pagrindas – pusiau struktūrizuoti interviu. Atliktas 41 individualus interviu ir 3 grupiniai interviu su suinteresuotaisiais e. sveikata iš įvairių sveikatos sektoriaus institucijų bei informacines sistemas kuriančių ir diegiančių verslo organizacijų, šiose institucijose einančiais įvairias pareigas. Iš viso kokybiniame tyrime dalyvavo 58 respondentai iš 8 tipų organizacijų, veikiančių 10 Lietuvos miestų. Preliminarūs kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad suinteresuotiesiems e. sveikata aktualūs visi e. sveikatos elementai. Tačiau daugiausia dėmesio sutelkiama į tuos elementus, kurie susiję su tarpinstituciniais ryšiais ir su įvairių sričių darbuotojų sąveika institucijoje kuriant ir diegiant e. sveikatos sistemas. Respondentai pritaria, kad būtinas visų lygmenų darbuotojų dalyvavimas – turi būti įtraukti administratoriai, gydytojai, slaugytojai, IT specialistai. Tačiau tyrimas rodo, kad kol kas toks bendradarbiavimas dažniausiai pasireiškia tik organizacijos viduje. Tuo tarpu sąveika tarp institucijų dėl e. sveikatos politikos formavimo, e. sveikatos sprendimų kūrimo ir įgyvendinimo išlikusi fragmentiška, paremta daugiau asmenine komunikacija, o ne sistemišku žinių perdavimu ir interesų derinimu. Interviu atskleidė keletą pagrindinių iššūkių, respondentų požiūriu, sukuriančių daugiausia problemų e. sveikatos sistemos plėtrai: sistemos kūrimo iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų balansas; sveikatos priežiūros įstaigų ir e. sveikatos sistemų suderinimas; suinteresuotųjų pusių bendradarbiavimas ir dalyvavimas; biudžetas e. sveikatos sistemos kūrimui, diegimui ir palaikymui.en
dc.doihttp://dx.doi.org/10.13165/SPV-14-1-6-07en
dc.editorial.boardYraen
dc.identifier.aleph000017623en
dc.publication.sourceSveikatos politika ir valdymas, 2014, [Nr.] 1(6)en
dc.subject.facultyPolitikos ir vadybos fakultetasen
dc.subject.keywordE. sveikataen
dc.subject.keywordSuinteresuotieji asmenysen
dc.subject.keywordE. sveikatos elementaien
dc.subject.keywordInformacinės technologijosen
dc.subject.keywordE-healthen
dc.subject.keywordE-health elementsen
dc.subject.keywordStakeholdersen
dc.subject.keywordInformation technologiesen
dc.subject.publicationtypeS3en
dc.subject.researchprogramme3.5.2.en
dc.subject.sciencedirection02S - Politikos mokslaien


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record