Show simple item record

dc.contributor.authorKing, Mike
dc.date.accessioned2014-10-30T09:35:45Z
dc.date.available2014-10-30T09:35:45Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/2924/2727
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12730
dc.description.abstractThere has been some significant debate over the last decade concerning a purported trend in ’Western’ public order policing policy and practices away from a primarily reactive, confrontational and protester dispersal model, to one that is based more within the notion of de-escalation of conflict, entailing intelligence-led policing, mutual communication and negotiated accommodation, i.e. towards the ’management’ of crowds. The reasons for such a shift have been located variously within a general movement towards a more liberal democratic society in these countries, and the process of social change generally, resulting in an increasing movement from modern to advanced-modern society. Again, the reasons why the police are involved in this developmental change is seen as being due to their relationship with the state, concerns about legitimate action and their operating within an increasingly risk-based society. However, the police themselves are not solely effecting change by responding to external pressure, but also act as agents for change themselves on the basis of police knowledge and lessons learned.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleFrom reactive policing to crowd management?: Policing anti-globalization protest in Canada.en
dc.title.alternativeNuo tvarkos palaikymo iki masių valdymo: tvarkos palaikymas antiglobalizacinių protestų mitinguose Kanadoje.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltŠiame dešimtmetyje vyksta nemažai svarbių diskusijų dėl "vakarų" viešosios tvarkos palaikymo politikos ir praktikos nuo atsarginio reaktyviojo, konfrontacinio ir protestuotojo modelio iki modelio, kuris yra labiau paremtas konfliku rizikos mažinimo sąvoka, apimančia protinių sugebėjimų pasitelkimą, abipusį bendravimą bei derybų metu priimtą susitarimą, t. y. ėjimu minios "valdymo" link. Tokio pasikeitimo priežastys yra bendras judėjimas laisvesnės demokratinės visuomenės link šiose valstybėse ir apskritai socialinių pokyčių procesas, vykstantis dėl didėjančio judėjimo nuo modernios iki toliau pažengusios moderniosios visuomenės. Be to, priežastys, dėl kurių policija yra įtraukta į šiuos raidos pokyčius, yra susijusios su jos ir valstybės ryšiu, susirūpinimu dėl teisėtų veiksmų bei jos darbu visuomenėje, kur vis labiau susiduriama su rizika. Vis dėlto pati policija ne tik lemia pokyčius reaguodama į išorinį spaudimą, bet ir veikia kaip faktorius, padedantis jai pačiai keistis turimu policijos žinių bei įgytos patirties pagrindu. Ligi šiol moksliniai tyrimai šiais klausimais daugiausia buvo atliekami labiau orientuojantis į Vakarų Europą ir Jungtinės Vastijas negu i Kanadą, be to, labiau i viešają tvarka nei į antglobazacijos protestus. Šis straipsnis kompensuoja šį stygių; jame pateikiami lyginamojo tiriamojo darbo rezultatai. Taigi tiriama buvo du antiglobalizacijos protestų Kanadoje kontroliavimo atvejai. Tiksliau Amerikos viršūnių susitikimas Kvebeko mieste 2001 m. ir 2002 m. vykusi Didžiojo aštuoneto (GB) konferencija Kananaskyje bei protestai prieš Didįjį aštuonetą (GB) Kalgaryje ir Otavoje. Darbo autorius surinko interviu, paimtus iš viešosios policijos institllcijų visoje Kanadoje 2003 m. vasarą. Pirmasis susitikimas įvyko Genujoje, antrasis - dėl padidėjusios terorizmo grėsmės po ntgsėjo II-osios teroro akto buvo palyginti nekonfrontacinis, nes Kananaskio uolėtų kalnų vietovė buvo išskirtinė ir prižiūrima kariuomenės, tvarkos palaikymas miestuose siejamas su protinių gebėjimų, "soft hat" (tiesioginis vertimas "švelnioji kepurė"), protestutoų ir tarpininkų ryšiu mažinimu. Remiantis šiais dviem tyrimais turėtu būti pažymima, jog antiglobalizacijos protestų kontroliavimas Kanadoje pasikeitė nuo reaktyviojo modelio iki modelio, kuriame daugiau dėmesio skiriama miniai suvaldyti. Vis dėlto tam, kad būtų galima sukonkretinti šiuos kontrastingus įvykius ir nuodugniau nustatyti tokio kontroliavimo pokyčius, šiame straipsnyje nagrinėjami penki Kanados viešosios tvarkos palaikymo 1997 ir 2001 m. atvejai. Kaip pažymėta šiame straipsnyje, jis yra baigiamas remiant diskusijas dėl tendencijos pereiti nuo vieno modelio prie kito, atsižvelgiant į formaliąją politiką, kartu jame svarstomas tos politikos diegimo praktikoje mastas. Šiame straipsnyje taip pat nagrinėjama, iki kada minios valdymas gali būti apsvarstytas abiejų derybose dalyvaujančių dalyviu šalių, nes įvairios antiglobalizacijos protestlutojų grupės lieka už pagrindinio institucionalizmo proceso ribu. Be to, nurodoma, jog protestų kontroliavimas, įskaitant tarptautiniu mastu saugomu asmenų (iškelta Kanados akademikų dėl 1997 m. įvykų) apsaugą, sudaro viešesnę priverstinę bei išskirtinę kontroliavimo formą, šiek tiek peržengiančią šios tendencijos ribas. K Straipsnyje taip pat ginčijamasi, jog "soft hat" valdymo sąvoka kartu su viešu sekimu yra tiesiog aiškus protinių gabumų surinkimo, infiltracijos bei sekimo pavyzdys ( kartais ir bereikalingas "tvarkos drumstėjų" suėmimas), ypač nukreiptas į tas grupes, kurios yra už institucionalizuotų "derybų ir susitarimų " spektro ribų.en
dc.identifier.aleph000004813en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2006, Nr. 1(79)en
dc.subject.facultyKitasen
dc.subject.keywordViešosios tvarkos apsaugaen
dc.subject.keywordAntiglobalizaciniai protestaien
dc.subject.keywordG8en
dc.subject.keywordKanadaen
dc.subject.keywordPublic orderen
dc.subject.keywordAnti- globalization protesten
dc.subject.keywordG8en
dc.subject.keywordKanadaen
dc.subject.publicationtypeS5
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record