Show simple item record

dc.contributor.authorJakulevičienė, Lyra
dc.date.accessioned2014-10-23T10:49:42Z
dc.date.available2014-10-23T10:49:42Z
dc.identifier.urihttps://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/2882/2685
dc.identifier.urihttps://repository.mruni.eu/handle/007/12637
dc.description.abstractThis article aims to review the main Lithuanian asylum legislation in light of the EU asylum acquis and identify existing or possible constrains to the effective implementation of the acquis. The author analyses the main legal documents regulating the protection of refugees, adopted under Article 63 of the Amsterdam Treaty of the European Union (EU), which represents a first stage of asylum law harmonisation process in the EU. At the time of an obligation to align its law and practice with then legally non-binding EU provisions on asylum. Even more so after accession, this time with legally binding legislation, now in place in the EU. But even after the adoption of the last asylum instrument under the Amsterdam Treaty by the end of 2005, asylum law developments within the EU can not be considered completed yet. Discussions on the second stage of harmonisation and preparations for it are taking place within the EU. This process will further influence the development of legal regulation of asylum matters in the EU Member States, including Lithuania. The author stresses that not less important than the legal alignment is the development of national jurisprudence in line with the legal provisions and spirit of the EU law in this field.en
dc.language.isoenen
dc.rightsinfo:eu-repo/semantics/openAccess
dc.titleMain constrains in implementing the EU asylum acquis in Lithuania.en
dc.title.alternativePagrindinės Europos Sąjungos prieglobsčio teisyno įgyvendinimo problemos Lietuvoje.en
dc.typeArticleen
dc.description.abstract-ltŠiandien jau niekam nekyla abejonių, kad Europos Sąjungos (ES) prieglobsčio teisė turi didelę įtaką Lietuvos teisei ir praktikos šioje srityje raidai. Šis procesas nesustoja. Šiuo metu Europos Sąjunga, baigusi pirmąjį prieglobsčio teisės derinimo etapą, jau ruošiasi antrajam – sukurti Bendrąją prieglobsčio sistemą ir procedūrą. Sukurti minimalūs prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių apsaugos standartai, be abejonės, užtikrins labiau suderintą prieglobsčio teisės taikymą ES valstybėse narėse, tačiau labai svarbu, kad šie minimalūs reikalavimai ne-liktų minimalūs. Svarbu, kad ir toliau būtų siekiama visapusiškos pabėgėlių apsaugos Europos Sąjungoje, kuri atitiktų pagrindinį tarptautinį pabėgėlių apsaugos dokumentą – 1951 m. konvenciją dėl pabėgėlių statuso.en
dc.identifier.aleph000002180en
dc.publication.sourceJurisprudencija, 2006, Nr. 4(82)en
dc.subject.facultyTeisės fakultetasen
dc.subject.keywordPrieglobsčio teisėen
dc.subject.keywordPabėgėliaien
dc.subject.keywordUžsieniečiaien
dc.subject.keywordAsylum. Seekers.en
dc.subject.keywordRefugge lawen
dc.subject.keywordForeignersen
dc.subject.publicationtypeS5
dc.subject.sciencedirection01S - Teisėen


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record